Iš rytinių federalinių žemių tik „Saksonija ir Brandenburgas pasieks bendrą Vokietijos ūkio augimo vidurkį“ tarp 2015 ir 2030 metų, teigia „Ifo“ ekonomikos instituto ekspertas Joachimas Ragnitzas.
O likusios federalinės žemės, sudarančios Rytų Vokietiją, įskaitant Meklenburgas – Vakarų Pomeranija, Tiūringija ir Saksonija – Anhaltas, priešingai, susidurs su „itin mažu ūkio prieaugiu“.
Rytų Vokietijos ekonomika 2010 – 2015 metais kasmet augo 1,2 proc., palyginti su 1,6 proc. prieaugiu Vakarų Vokietijoje, įskaitant ir Berlyną, paskaičiavo „Ifo“ ekspertai.
Brandenburgas gauna naudos iš to, kad yra arti Berlyno, o Saksonijoje yra du daug turistų pritraukiantys miestai – Drezdenas ir Leipcigas. O kitos žemės susiduria su rimtas iššūkiais: jaunimas iš Rytų Vokietijos emigruoja, populiacija sensta, gimstamumas mažėja.
„Trūksta būtent žmonių su aukšta kvalifikacija, kurie galėtų padidinti darbo našumo ir inovacijų lygį“, – pažymėjo J. Ragnitzas.
Jo teigimu, Rytų Vokietijoje trūksta stambių kompanijų, išskyrus užsienio bendrovių padalinius. Ta reiškia, kad „trūksta didelės vertės verslo funkcijų,ir strateginiai sprendimai priimami neatsižvelgiant į Rytų Vokietijos interesus“.
Dauguma įmonių Rytų Vokietijoje yra mažos ir turinčios savo nedideles rinkos nišas. Verta paminėti, kad į Frankfurto biržos indeksą DAX nėra įtraukta nė vienos bendrovės iš Rytų Vokietijos.
