Studiją atliko Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) Teisės mokyklos Williams institutas ir JAV Tarptautinio vystymosi agentūra (USAID). Be Lietuvos, Latvijos ir Estijos jo metu analizuota padėtis dar 36 šalyse.
Tyrimo išvadose teigiama, kad valstybės, kuriose homoseksualūs santykiai smerkiami, dažnai yra ir tos, kuriose bendrasis vidaus produktas yra mažiausias.
Baltijos šalys tiek pagal gyventojui tenkantį BVP, tiek pagal įstatymų tolerantiškumą homoseksualiems asmenims, tyrimo metu liko per vidurį.
Tyrimo išvadose teigiama, kad valstybės, kuriose homoseksualūs santykiai smerkiami, dažnai yra ir tos, kuriose bendrasis vidaus produktas yra mažiausias
Apibendrinant rezultatus teigiama, kad „viena papildomai suteikta teisė yra susijusi su maždaug 1,4 tūkst. dolerių BVP gyventojui daugiau“ ir pabrėžiama, kad diskriminuojami ar persekiojami homoseksualūs ir transseksualūs asmenys negali visapusiškai savęs realizuoti ir prisidėti prie šalies ekonomikos.
„Bulgarijoje, Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje vidutiniškai vienas iš keturių LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių) asmenų ieškodamas darbo jautėsi diskriminuojamas dėl savo lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos“, – remdamiesi pernai metų Europos Sąjungos žmogaus teisių tyrimo rezultatais rašo tyrimo autoriai.
Analizuodami šiuos duomenis, autoriai daro išvadą, kad „kai LGBT asmenys patiria diskriminaciją, prievartą ir kitų formų atskirtį, sumažėja jų galimybės prisidėti prie valstybės ekonomikos“. Tyrime pastebima, kad valstybėse, kuriose LGBT asmenys saugomi nuo diskriminacijos darbe, didesnės yra jų pajamos, tuo tarpu valstybėse, kuriose homoseksualūs santykiai yra kriminalizuoti, dauguma tokių asmenų gauna mažiausias pajamas.
Pastebima ir tai, kad prievarta prieš seksualines mažumas – neteisėtas sulaikymas, fizinė ir psichologinė prievarta, diskriminacija darbe ir kita – savaime nėra naudinga ekonomikai, nes prarandamas darbo laikas ir produktyvumas, netinkamai paskirstomi žmogiškieji ištekliai.
Vis dėlto tyrėjai nurodo, kad sunku rasti aiškų priežastinį ryšį ir nustatyti, ar daugiau teisių skatina vystymąsi, ar labiau išsivysčiusios valstybės yra linkusios suteikti daugiau laisvių. Jų teigimu, tikėtina, kad abu veiksniai vienas kitą veikia skatinančiai.
