Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ūkininkai parduoti grūdų neskuba

Lietuvoje nuimtas rekordinis grūdų derlius.
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Lietuvoje nuimtas rekordinis grūdų derlius.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Grūdų eksportuotojai su nerimu žvalgosi į ūkininkų sandėlių pusę – žemdirbiai parduoti derliaus neskuba, nes kainos ir toliau kyla. Be to, tenka ginčytis ir pradėti bylinėtis su žemdirbiais, kurie tiesiog laužo pasirašytas sutartis ir atsisako vežti derlių žemesnėmis nei rinkos kainomis.

Tuo tarpu grūdų prekeivius spaudžia pirkėjai, su kuriais reikia persiderėti dėl pirkimo sąlygų – šių metų derliaus kokybė prastesnė, nei įsipareigota tiekti pagal sutartis, trečiadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.

„Ne taip gerai, kaip buvo planuota, sekasi grūdus tiek supirkti, tiek juos parduoti užsienyje. Keletą mėnesių brangstantys javai sujaukė visą rinką“, – teigė bendrovės „Linas Agro Group“ prekybos direktorius Baltijos šalims Dainius Pilkauskas.

Anot jo, žemdirbiai mėgina spekuliuoti derliumi ir kas tik gali grūdus laiko sandėliuose, nes kainos toliau auga. Įtakos grūdų prekybai turi ir 20–30 proc. mažesnis derlius nei pernai.

„Ūkininkai tikrai laiko grūdus savo sandėliuose. Matome, kad grūdų yra daugiau, nei jų parduoda. Kiek šalyje javų guli saugyklose, niekas nežino. Ne kartą kreipėmės į Vyriausybę, kad būtų pakeisti statistikos rinkimo metodai, nes šiandien dėl rinkos galime tik spėlioti“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.

Jau maždaug savaitė, kaip lietuviškų grūdų vežimas į Klaipėdos ir Latvijos uostus stipriai sumažėjo, šiuo metu ant bėgių tušti lūkuriuoja apie 300 grūdvežių.

Žemdirbiams neskubant parduoti derliaus anksčiau kasmet kildavusi grūdvežių stygiaus problema pastaruoju metu pasisuko kita linkme – dalis vagonų stovi tušti.

„Lietuvos geležinkeliai“ šiam derliui paruošė apie 800 savų grūdvežių parką, dar keli šimtai vagonų buvo atsisiųsta iš kitų valstybių. Tačiau jau maždaug savaitė, kaip lietuviškų grūdų vežimas į Klaipėdos ir Latvijos uostus stipriai sumažėjo, šiuo metu ant bėgių tušti lūkuriuoja apie 300 grūdvežių.

Tikslių duomenų, kokį nuostolį dėl nepanaudojamų vagonų patiria bendrovė, „Lietuvos geležinkeliai“ dar neturi, tačiau skaičiuoja, kad vien už atsisiųstus ir nenaudojamus vagonus iš svetur už savaitę naudojimo mokestis atsieina apie 56 tūkst. litų.

Tuo tarpu daugiausia grūdų per Klaipėdos uostą kraunanti Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) teigia kol kas jokių svyravimų nepajutusi.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką