Pasak jo, potencialas yra nemažas – į biudžetą dividendų pavidalu galėtų įplaukti 1,6 mlrd. litų: „Tegul ne visi bu paimami į biudžetą, tegul pusė lieka įmonėse. Bet rezervas, užklupus sunkmečiui, būtų didžiulis“, – interviu dienraščiui „Verslo žinios“ sakė D.Kreivys.
Jo teigimu, kad valstybinių įmonių valdymas būtų skaidrus, o veikla–pelninga, būtina į kai kurias įsileisti privačių investuotojų ir bendroves įtraukti į vertybinių popierių biržos sąrašą.
D.Kreivio teigimu, pritraukusios pinigų į akcinį kapitalą, įmonės galės plėstis.
„Dabar skaičiuokime, kokią naudą gautume, įgyvendinę valstybinio valdymo standartus: solidūs dividendai valstybei, o atėjus privačiam investuotojui ir įmonių akcijomis prekiaujant biržoje – mažėtų jų sąnaudos, taigi arba didėtų pelnas, arba mažėtų paslaugų tarifai. Ką jau kalbėti apie poveikį verslo aplinkai, nes skaidriai veikiančios valstybės įmonės –paskata investuotojams“, – kalbėjo ministras.
Jis prognozuoja, kada dalis valstybinių įmonių persikelti į biržą galėtų per metus, pusantrų.
D.Kreivys žada, kad liepą ministerija pateiks Vyriausybei metinę konsoliduotąją visų valstybės valdomų įmonių finansinę apžvalgą, jų rezultatus. Per porą metų ketinama turėti audito patvirtintą konsoliduotąją finansinę ataskaitą.
Pasak ministro, taip pat žadama parengti strategiją dėl valstybinių įmonių izoliavimo nuo politikų ir dėl joms keliamų tikslų.
D.Kreivį žavi, kad Vakaruose valstybinės įmonės valdybos narys už savo sprendimus atsako asmeniniu turtu: „Tokio valdymo principo turėtume siekti ir mes“, – sako ministras.
Preliminariais skaičiavimais, valstybės turi maždaug 21 mlrd. litų vertės turto – kertamų miškų, energetikos ir transporto įmonių, nekilnojamojo turto.
