Kepykloje, kurioje lankėsi „Panoramos“ žurnalistai, iškepti kruasanai iš Ivano Frankivsko iškeliaudavo į kitus regionus dukart per savaitę. Vietos rinkoje per mėnesį pasisekdavo parduoti apie 130 tonų kruasanų, tačiau sumažėjus gyventojų perkamajai galiai, įmonės pardavimai sumažėjo trečdaliu. Verslininkai ieško rinkų už šalies ribų. Ir daug vilčių deda į Ukrainos ir ES pasirašytą ekonominį ir prekybinį susitarimą.
„Intensyviai dirbame eksporto klausimu. Dirbome visus metus, parengėme technologiją, kad kruasanų galiojimo laikas būtų ne septynios dienos, kaip dabar, bet trys mėnesiai. Tai mums leis savo produkciją realizuoti ir kituose regionuose, o netrukus ir už Ukrainos sienų, tariamės su Lenkija. Logistika nesudėtinga, atstumai nedideli“, – pasakoja UAB „Ligos“ vykdomoji direktorė Lilija Matvejeva.
„Tikimės, kad mūsų partneriai Europoje pereinamuoju periodu, Ukrainai atsidūrus sudėtingoje politinėje ir ekonominėje padėtyje, mūsų verslui suteiks kokių nors lengvatų. Gal lengviau bus įeiti į kaimyninių šalių rinkas – Lenkijos, Baltijos šalių, bet tai yra politikų rankose. Nors manau, kad užtruks, kol bus parengti įstatymai“, – sako AB „UkrLandFarming“ generalinis direktorius Volodymyras Storoženko.
Ukrainos ir ES susitarimas beveik visai Ukrainos produkcijai ir paslaugoms panaikina muitus.
Žaliavas įsivežame iš Europos. Gamykloje įdiegti įrenginiai iš Jungtinių Valstijų ir Vokietijos, todėl mūsų gaminiai saugūs ir perkami
Prognozuojama, kad daugiausiai naudos iš šio susitarimo ateityje turės Ukraina, nes ketvirtadalis jos eksporto jau keliauja į Europą. Rusija daugeliui ukrainietiškų prekių yra paskelbusi embargą.
„Mes savo geriausius žaislus jau sertifikavome Vokietijoje. Tai pirmas žingsnis ES rinkų link. Dėl žaislų realizacijos deramės su Rumunija, Vengrija, Slovakija, Čekija, Lenkija ir Lietuva, jau radome partnerių. Taigi metų pabaigoje Lietuvoje jau pasirodys mūsų geriausi žaislai“, – teigia AB „Intelkom“ komercijos direktorius Olehas Cimbaliukas.
„Žaliavas įsivežame iš Europos. Gamykloje įdiegti įrenginiai iš Jungtinių Valstijų ir Vokietijos, todėl mūsų gaminiai saugūs ir perkami“, – tvirtina AB „Intelkom“ generalinis direktorius Volodymyras Okrepkijus.
Karpatų kalnuose augančios vaistažolės ir arbatos iš vaisių – taip pat gana paklausi prekė Europoje. Nors, pasak verslininkų, problemų ir čia netrūksta.
„Baltijos šalyse dirbame daugiau nei šešerius metus. Dabar įeiti į ES rinkas sunkiau, nes atsirado daug konkurentų iš Europos. Pagrindinė problema – kaip patekti į europinius prekybos tinklus. Čia konkurencija milžiniška, bet pardavimų apimtys didesnės, nors pelnas ir mažesnis. Turime partnerių Vokietijoje ir Italijoje“, – pasakoja AB „Karpatų arbata“ komercijos direktorius Michailo Kovalas.
Pasak ekonomistų, Ukrainos verslui braunantis į ES rinkas, šalis privalės per 10 metų įgyvendinti ES produktų saugos taisykles. Reikės modernizuoti ir ūkį – dabar Ukraina smarkiai priklausoma nuo šalies rytuose privatizuotų sovietinių įmonių kasybos, plieno ir mašinų gamybos sektoriuose.
