Pasak direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, uosto plėtojimo tarybos nariai pavedė direkcijai pradėti studijas ir analizes, kurios padėtų apsispręsti, ar verta gilinti uostą. Dabar uosto kanalo gylis siekia 13–14,5 metro.
Gąsdina kaina
„Turėtume užsakinėti poveikio aplinkai vertinimą ir gauti gamtosaugininkų atsakymą. Bent jau tokia dvasia sklandė uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Tačiau gal paanalizuokime ekonomiškai. Kompanija „Inros Lackner“, ruošianti giliavandenio uosto galimybių studiją, yra pasakiusi, kad 16 metrų gylis reikalauja daug investicijų. Įplaukos kanalo vartų tobulinimas kainuotų apie 600 mln. litų“, – dėstė E.Gentvilas.
Anot jo, norint, kad tokios investicijos atsipirktų, į Klaipėdą turėtų plaukti laivai, kurie naudotųsi 16 metrų gylio galimybėmis. Tokio laivo grimzlė turėtų būti apie 14 metrų. Per metus turėtų atplaukti 50 tokių laivų. Pasiteiravę kaimynų uosto direkcijos vadovai sužinojo, jog jungtiniame Talino uoste, kuris seniai turi tokį gylį, pernai buvo atplaukę vos du tokie laivai, o į Ventspilio uostą – 19.
16 metrų gylis reikalauja daug investicijų. Įplaukos kanalo vartų tobulinimas kainuotų apie 600 mln. litų, – dėstė E.Gentvilas
„Čia atsiranda klaustukas, ar verta atlikti poveikio aplinkai vertinimą, jei rinkoje ne daug tokių atplaukiančių laivų, kurie iki tokios grimzlės pakraunami. Analizuosime, ką daryti, nes jei nelabai sulauktumėme didelio kiekio tokių laivų, tai gal neverta mesti šimtus tūkstančių litų galimybių studijoms, matant, kokia padėtis pas kaimynus“, – svarstė E.Gentvilas.
Naudinga ne visiems
Anksčiau iš uosto kompanijų buvo pasigirdę nuogąstavimų, kad atplaukiančių laivų negalima pilnai pakrauti, mat tuomet jie stipriai nusėda po vandeniu ir išplaukti nepakanka gylio.
E.Gentvilas teigė, kad jei būtų 16 metrų gylis, tuomet pilnai pakrauti išplauktų tanklaiviai. „Taip užkištume pirmą ir antrą krantinę, kur pasiektas ir taip ribinis panaudojimas, jų daugiau apkrauti negalime“, – sakė uosto vadovas. Jis teigė, kad nederėtų pamiršti, jog kiekvieną krantinę retkarčiais reikia apžiūrėti, remontuoti, valyti sąnašas, o tam prireikia ketvirtadalio laisvo laiko.
„Kai mums reikėjo prie „Klaipėdos naftos“ išvalyti krantines, mums vokiečių kompanija tokias kainas užkukavo! Jie tik mažais tarpeliais galėjo įkišti savo žemsiurbės straublį, kol vienas laivas pasitraukęs, o kitas neatplaukė. Tad šiandien didieji 16 metrų siūlytojai yra ne „Klaipėdos nafta“, kuri tuo negalės naudotis, o sausakrūvių ir konteinerių krovėjai“, – aiškino E.Gentvilas.
