2011-aisiais neišvengta ir nelaimių. Dėl darbo saugos nesilaikymo pavasarį kraunant cukrų žuvo darbuotojas, dar vienas buvo mirtinai pervažuotas, prieš keletą dienų nukritęs iš didelio aukščio uosto darbuotojas stipriai susižalojo. Vasarą kartu su pusketvirto šimto pramogautojų ant seklumos užplaukė keltas „Kintai“. Metų pabaiga kai kurioms uosto kompanijoms atnešė nemalonią žinią apie „Snoro“ bankrotą, o uosto direkciją pribloškė naujai priimtas įstatymas.
Uostui – valstybės akibrokštas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas džíaugiasi – metai buvo iš tiesų sėkmingi.
„Pernai pasiekėme rekordą – 31 mln. tonų krovinių, o šiemet perkrovėme jau apie 36,5 mln. tonų. Po 11 mėnesių rezultatų toliau lenkiame jungtinį Talino uostą, Rygos bei Ventspilio uostus. Išliekame lyderiai“, – kalbėjo E. Gentvilas. Planuojama, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas šiemet turės daugiau kaip 100 mln. Lt pelno.
Tačiau geras žinias temdo ką tik priimtas įstatymas, pagal kurį iš valstybės įmonių į šalies biudžetą bus paimama pusė pelno. Palyginti su šiuo įstatymu, net ir „Snore“ prarastos lėšos, kurių dydis neskelbiamas, uosto direkcijai atrodo ne itin didelė problema.
 |
| G.Kubiliūtės nuotr./E.Gentvilas |
„Snoro“ problemos santykinai mažos. Pagal naują įstatymą valstybė paima pusę mūsų pelno. Čia dešimtys milijonų litų. Iš tiesų kitais metais nieko tragiško neatsitiks. Vyks daug tęstinių projektų, investicijos Klaipėdos uoste jau pradėtos ir tęsis toliau, tačiau pradėti naujų objektų mes nebeturėsime pinigų. Daugelio investicinių planų negalėsime vykdyti arba teks imti paskolas. Jas ir taip planavome imti naujiems objektams, tačiau kiekviena įmonė turi skolinimosi limitą. Tai ir kelia nerimą“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Praėjusią savaitę uosto direkcija pateikė valdybai investicinę programą. Ji bus svarstoma trečiadienį. Programoje numatytų tęstinių projektų įgyvendinimui prireiks 280 mln. Lt. Šiemet investicinė programa siekė apie 200 mln. Lt.
„Smiltynės perkėla“: laukia statybų metai
Naujo laivo ir keleivių terminalo statybos – tokiais planais gyvena bendrovės „Smiltynės perkėla“ vadovybė.
Planuojama, kad naujas laivas kursuotų į Nidą, o prireikus keltų žmones į Smiltynę ir pakeistų seną keltą „Nida“.
Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Dariaus Butvydo, jau paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas dėl naujo keleivinio laivo statybos. Planuojama, kad šis laivas kursuotų į Nidą, o prireikus keltų žmones į Smiltynę ir pakeistų seną keltą „Nida“.
„Sunku prognozuoti viešųjų pirkimų konkursą – kaip seksis, kiek turėsime paklausimų. Kiti metai yra laivo statybos metai. Statybos turėtų trukti apie 10 mėnesių. Rudenį ar metų pabaigoje laivą jau turėtume turėti“, – pasakojo D.Butvydas.
Dar vienas projektas – keleivių terminalo statybos Šiauriniame rage, iš kurio šiemet pradėjo kursuoti keltai į Smiltynę. Netrukus bus paskelbtas konkursas ir renkamas statybų rangovas. „Tikimės vasaros pabaigoje, o gal iki miesto gimtadienio terminalas jau bus. Apie 300 kv. metrų pastate bus kavinukė, laukimo salė, ant stogo – terasa su gražiu vaizdu į marias, tad bus smagu gurkšnojant užlipti ir pasimėgauti. Bus sutvarkyta ir terminalo aplinka, atsiras savitarnos kasos, pagreitės aptarnavimas“, – planais dalijosi „Smiltynės perkėlos“ vadovas.
Šiuos metus bendrovė planuoja baigti pelningai, tikimasi turėti apie 1,5 mln. Lt pelno. Nors vasaros orai buvo gana prasti, transporto srautai išaugo. Per 11 mėn. jau perkelta per 583 tūkst. įvairaus transporto (išskyrus dviračius), o pernai per visus metus – 582 tūkst. Keleivių srautas šiemet sumažėjo dėl remontui uždaryto delfinariumo. Per 11 mėn. į abi puses perkelta apie 1,5 mln. keleivių, pernai – apie 300 tūkst. daugiau. „Kaip ir visi klaipėdiečiai, laukiame sugrįžtant delfinų“, – sakė D. Butvydas.
„Bega“ tęs pradėtus darbus
Dar pernai grandiozines statybas pradėjusi „Bega“ darbus tęs ir kitąmet. Anot „Begos“ atstovo Gedimino Gudavičiaus, šiuo metu baigiama statyti universalaus žemės ūkio produktų terminalo antžeminė dalis, darbai persikels į vidų. Planuojamas terminalo pajėgumas – 2 mln. tonų per metus. Sandėliavimo talpa – 160 tūkst. kub. m, o sandėlių plotas lyg kelių futbolo aikščių – apie 20 tūkst. kv. m. Tai didžiausias „Begos“ sandėlis, jame bus galima saugoti aštuonis skirtingų rūšių produktus. Visoje bendrovės teritorijoje šiuo metu galima sandėliuoti apie 330 tūkst. tonų įvairių krovinių, pastačius šį sandėlį pajėgumai išaugs iki pusės milijono tonų.
 |
| „Begos“ nuotr.. |
„Terminalas ypatingas tuo, kad skirtas importui ir eksportui vienu metu. Dabar prie terminalo atplaukus laivui, vienoje vietoje jis iškraunamas, kitoje pakraunamas, dirba skirtingi agregatai. Naujame terminale atplaukus laivui bus galima ir iškrauti, ir pakrauti laivą vienoje vietoje, kroviniai iš ir į laivus judės transporteriais“, – pasakojo D. Gudavičius.
Šiuo metu pritaikyta apie du trečdaliai „Begos“ naudojamos teritorijos, likęs trečdalis, kuriame kažkada veikė kartono fabrikas, kol kas niekam netinkamas, tad darbų bendrovėje planuojama dar daug. Kitąmet ketinama išplėsti mineralinių medžiagų terminalą, uosto direkcijos užsakymu turėtų būti baigta krantinių rekonstrukcija bei prieplaukos statybos.
Šiemet bendrovėje perkrauta apie 4 mln. tonų krovinių, apie 10 proc. daugiau nei pernai.
„DFDS Seaways“: sėkmė su nauju vardu
Šiemet įmonė savo pavadinimą iš „DFDS Lisco“ pakeitė į „DFDS Seaways“.
Pernai rudenį per gaisrą kelto „Gloria“ netekusiai bendrovei „DFDS Seaways“ šie metai buvo ypač intensyvūs ir gana sėkmingi.
„Tiek krovinių, tiek ir keleivių šiemet būsime pervežę daugiau nei bet kuriais kitais metais. Šiemet bendrovė įsigijo keltą „Liverpool Seaways“, išsinuomojo modernų keltą „Regina Seaways“. Mūsų laivas „Tor Botnia“ pradėjo aptarnauti liniją tarp Sankt. Peterburgo ir Kylio (Vokietija), keltas „Kaunas“ – tarp Ust Lugos (Rusija) ir Kylio, o „Lisco Patria“ – tarp Paldiskio (Estija) ir Kapelskaro (Švedija). Taigi, įvykių daug, tempas didelis ir, regis, jis tik greitėja“, – pasakojo bendrovės „DFDS Seaways“ vykdomasis direktorius Jonas Nazarovas.
„VLG“: laukia iššūkiai
„Vakarų laivų gamyklos“ personalo direktorius Tomas Vainorius prisipažino, kad 2011-uosius pradėjo prognozuodami optimistiškesnį augimą, nei jis iš tiesų buvo.
 |
| VLG nuotr./Suremontuotas laivas. |
„Metus baigėme kukliau nei prognozavome. Nors reikia pasidžiaugti, kad kai kurios grupės įmonės jau atsigavo, ir krovos rodikliai yra gana geri“, – teigė jis. Anot T.Vainoriaus, šiemet būta nemažų investicijų į techniką.
Kitais metais „Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupės laukia nemažai iššūkių. Ketinama pastatyti du ekologiškus vilkikus, neseniai kompanija laimėjo konkursą modernizuoti olandų bendrovės žemsiurbę. 66,85 metrų ilgio žemsiurbėje planuojama sumontuoti apie 250 tonų plieninių konstrukcijų, pakeisti dalį vamzdynų sistemų, suremontuoti ekskavatorių, atlikti dažymo darbus ir kt. Bendra remonto vertė – daugiau nei 4 mln. Lt.
„Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupė vienija 23 skirtingų specializacijų kompanijas. Kontrolinį 95,78 proc. akcijų paketą valdo Estijos koncernas „BLRT Grupp“. Įmonių grupėje dirba apie 1990 žmonių.
