Kad gydymo įstaigos vis dažniau bando prisidurti iš pacientų priemokų, rodo Mykolo Romerio universiteto profesorės Danguolės Jankauskienės surinkti duomenys. „Asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendros pajamos 2009 m. I pusmetį buvo 6,66 proc. didesnės už gautas 2008 m. I pusmetį. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) gautos pajamos padidėjo 6,05 proc., iš kitų šaltinių – 16,8 procento. Darome prielaidą, kad viena šio skirtumo priežasčių yra ta, kad padaugėjo paslaugų, už kurias tiesiogiai mokėjo pacientai“, – sakė D.Jankauskienė.
Pernai Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai gavo 44 skundus dėl mokėjimų gydymo įstaigose. Pasirodė, kad 32 atvejais pacientai mokėjo neteisėtai. Dažniausiai žmonės prašė kompensuoti gydantis stacionare patirtas išlaidas, kai nebuvo paciento sutikimo įsigyti medicinos priemonių ir vaistų už savo lėšas, 7 atvejais – kompensuoti išlaidas už gydytojo specialisto siuntimu skirtus diagnostinius tyrimus, kai nebuvo paciento sutikimo susimokėti. Įstaigos privalėjo neteisėtai paimtus pinigus grąžinti.
Dabar vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, naudojamų stacionare, išlaidos yra apmokamos PSDF, išskyrus tuos atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva pagal gydytojo rekomendaciją pasirenka brangesnius vaistus, priemones ar procedūras, nei taikoma pagal nustatytas gydymo metodikas. Tada žmogus privalo sumokėti specialisto skiriamų ir paties pasirenkamų vaistų ar medicinos priemonių kainų skirtumą.
„Gydymo įstaigos visada turi laisvę paprašyti priemokų, nes nėra standarto, kiek tyrimų ir priemonių reikia konkrečiam žmogui. Taip susidaro sąlygos manipuliuoti: vienam diagnozę medikas nustatys vos išklausęs, kitam skirs daugybę tyrimų“, – „Lietuvos žinioms“ teigė D.Jankauskienė.
Didinti priemokas leido ir buvusio sveikatos apsaugos ministro Gedimino Černiausko įsakymas, pagal kurį gydymo įstaigų vadovams pernai leista perskaičiuoti mokamų paslaugų koeficientus priklausomai nuo infliacijos.
„Mokamų paslaugų sąrašai privalo kabėti gerai matomoje gydymo įstaigos vietoje. Tačiau pastebėjome, kad žmonės nelabai linkę jų skaityti. Kita vertus, medikai nepersistengia informuoti dėl priemokų“, – teigė TLK direktorius V.Mockus.
Nors oficiali politika nurodo guldyti mažiau pacientų, pereiti prie pigesnių ambulatorinių paslaugų, ligoninėse šiemet gydyta dar daugiau pacientų nei pernai.
„Lietuvos žinių“ kalbinti gydymo įstaigų vadovai vylėsi, kad gelbėjimosi ratu joms taps SAM esą rengiamas naujas mokamų paslaugų kainynas. Tačiau sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė paneigė šią informaciją ir teigė, kad ministerija turi kitų planų dėl priemokų ir neoficialių mokėjimų.
„Į dabar esančią bazinę paslaugų kainą neįskaičiuotos investicijos, amortizaciniai atskaitymai įrangai ir kita. Nustačius realią paslaugų kainą ir tai, kiek išgali mokėti valstybė, susidariusį skirtumą turės padengti pacientas per papildomą savanorišką sveikatos draudimą, o jei nenorės draustis, iš savo kišenės“, – sakė viceministrė.
