Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Užsispyrimas: logistikos centro Šiaulių valdžia dar „nenurašo“

pinigai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / pinigai
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Būti ar nebūti? – į šį klausimą diskutuodama apie Šiaulių viešąjį logistikos centrą bando atsakyti miesto valdžia. Vieni jau senokai laidoja šį projektą ir tikina, kad Šiaulių miesto savivaldybei logistikos centras – per kietas riešutėlis, tuo metu kiti vis dar tiki prieštaringai vertinamo projekto sėkme ir tikina, kad rezultatai būtų akivaizdesni, jei valstybė skirtų pakankamai dėmesio.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas laikinai einanti Ija Jencienė „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad šiuo metu jau yra parengtas Šiaulių viešojo logistikos centro techninis projektas ir galimybių studija, tačiau projektas nėra įgyvendinamas. Šiaulių miesto mero teigimu, yra įvairiausių priežasčių, kurios trukdo pradėti darbus.

„Viena iš sudėtinių dalių, kodėl negalime įgyvendinti šio projekto, – trūksta finansavimo. Antra – mes turėtume apsispręsti dėl mažesnio Logistikos centro. Trečia – nėra valstybinio palaikymo”, – vardijo Justinas Sartauskas.

Viena iš sudėtinių dalių, kodėl negalime įgyvendinti šio projekto, – trūksta finansavimo.

Miesto meras informavo, kad šiuo metu svarstoma, kaip reikėtų pakoreguoti techninį projektą, jog  šio projekto sąmata būtų mažesnė. „Reikėtų mažinti Logistikos centro bėgių ilgį, kuris buvo numatytas užsakytuose techniniuose parametruose, toliau yra trys ar keturi geležinkelių bėgiai, tačiau kam to reikia? Mes prastinome ir nusprendėme, kad gali užtekti ir dviejų. Reikėtų nestatyti labai modernių kranų. Galbūt pradiniame etape užtenka nusipirkti taip vadinamus krabus ir t. t. Ir taip mes Logistikos centro sąmatą nuo 88 mln. susimažintume iki 40–50 mln.“, – sakė miesto vadovas, pridurdamas, kad ir ši suma yra gąsdinanti, kadangi nesulaukiama palaikymo iš valstybės.

J.Sartausko teigimu, techninio projekto koregavimas turėtų kainuoti apie 200 tūkst. litų. Šiuo metu dar nežinoma, ar šioms korekcijoms būtų skirti europiniai pinigai.

Pratęstas projekto įgyvendinimo terminas

Įrengti viešuosius logistikos centrus maždaug prieš dešimtmetį buvo numatyta tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, įvertinus krovinių srautų pasiskirstymą.

Šiauliai šiame sąraše atsirado valdžios iniciatyva. Pagal teisės aktus, planuojant šiuos centrus, prieš tai būtina atlikti galimybių studiją. Šiauliams tokia galimybių studija kainavo 780 tūkst. litų. Miesto vadovas aiškino, kad nusprendus koreguoti techninį projektą, galimybių studijos keisti nereikės. Tuo metu I.Jencienė teigė, ar reikės koreguoti šią studiją, paaiškės teikiant paraišką dėl finansavimo.

Mums Susisiekimo ministerija yra rezervavusi šį projektą, įrašiusi į antrą etapą.

Susisiekimo ministerija jau anksčiau „Šiaulių naujienas“ buvo informavusi, kad pareiškėjas, nusprendęs ženkliai pakeisti projekto apimtis, taip pat turėtų pasirūpinti ir galimybių studijos atitinkamais pakeitimais. „Naujos studijos užsakinėti netikslinga, tačiau papildyti esamą tikrai tektų“, – tada sakė Susisiekimo ministerijos atstovas Liutauras Šimkus.

Akivaizdu, kad šis projektas paskendęs popierizme, o jokių realių rezultatų plika akimi nematyti. Primename, kad Šiauliai, norėdami gauti finansavimą, buvo įpareigoti Logistikos centrą įrengti iki 2015 metų spalio 1 dienos. Pasiteiravus, ar tikimasi spėti taip greitai įgyvendinti projektą, I.Jencienė teigė, kad šis projektas yra įtrauktas į rezervinį valstybės projektų sąrašą ir terminas yra pratęstas.

Jai antrino Šiaulių miesto meras: „Mums Susisiekimo ministerija yra rezervavusi šį projektą, įrašiusi į antrą etapą. Dabar kalbama apie 2016 metus. Finansavimas vėl mums būtų skirtas. Atrodo, apie 32 mln. litų.“

Šiauliams trūksta krovinių

Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Artūras Visockas tikino, kad valdžia be reikalo tempia laiką – reikėtų kuo greičiau pripažinti, jog Šiauliai nėra pajėgūs įgyvendinti tokį projektą. „Kituose miestuose analogiškus centrus įrenginėja ir prižiūri valstybinės įmonės. Jos turi ryšių, yra suinteresuotos, kad kroviniai būtų gabenami per jas. Ką tuo metu gali pasiūlyti Šiauliai? Arba tai projekto rengėjų neatsakingumas ir noras pasipelnyti, arba iš anksto apgalvotas planas, kaip sunaikinti Šiaulių civilinį oro uostą“, – sakė dokumentus ilgai rinkęs ir analizavęs Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas, pridurdamas, jog Logistikos centras suplanuotas statyti tokioje vietoje, kad jį pastačius taptų nebeįmanoma plėsti civilinį oro uostą.

Šiaulių miesto meras taip pat neslėpė, kad šis projektas miestą gali įsukti į nelabai malonią padėtį. „Pasistatę tokį biudžetinį Logistikos centrą mes galime sulaukti didelės kritikos, kai neturėsime jokių krovinių arba jų bus labai mažai. Šiaulių verslas tokių krovinių sugeneruoja tikrai nedaug, tai mes kalbame apie tai, kad galėtų būti Klaipėdos sausumos terminalas, nes prie jų krantinės tikrai yra ankšta...“ – sakė J.Sartauskas ir pridūrė, kad valstybė turėtų išnagrinėti tai.

Šiaulių verslas tokių krovinių sugeneruoja tikrai nedaug, tai mes kalbame apie tai, kad galėtų būti Klaipėdos sausumos terminalas, nes prie jų krantinės tikrai yra ankšta...

Paklaustas, kodėl Šiaulių miesto savivaldybė nusprendė imtis tokio rizikingo projekto, meras aiškino, kad tokiu būdu Savivaldybė kovojo už savo miestą. „Mes galėjome nieko nedaryti ir nieko neturėti, taip gyventi. Tai buvo sumąstyta, kad gali būti iš valstybės išprašomas dėmesys. Mes turime ir Šiaulių oro uostą, kuriam valstybė taip pat niekaip neskiria dėmesio. Reiškia, kad mes patys inicijuojame, patys kažką darome, o valstybės dėmesio nėra. Mums tik nurodinėja, kad, pavyzdžiui, skristi turistams iš Šiaulių oro uosto yra klaida, ir t. t. Mus blokuoja, bet žiūrint į tai, kad yra karinės oro pajėgos, mūsų oro uostas yra patraukliausias visiems“, – tikino J.Sartauskas.

Viltys sudėtos į naująjį operatorių

Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybė yra laukimo stadijoje. Tikimasi, kad šią keblią padėtį gali bent šiek tiek pagerinti Laisvosios ekonomikos zonos operatorius, kuris turėtų paaiškėti rugsėjo mėnesį.

„Iš tiesų ieškomas operatorius. Kiek žinau, yra trys pretendentai. Tarp jų – ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Tiksliai jų negaliu įvardyti“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Gedeminas Vyšniauskas.

Galbūt operatorius galėtų matyti, painicijuoti ir mums padėti įtikinti, kad Laisvojoje ekonominėje zonoje bus krovinių, bus reikalingas geležinkelis, terminalas ir tokiu atveju mes tada tą projektą vėl tęstume.

Jo teigimu, po pasitarimo su operatoriais turėtų paaiškėti Šiaulių viešojo logistikos centro likimas.  „Bus matyti, ką jie pasiūlys. O kol su jais derybos nėra pravestos, sunku kažką kalbėti. Turime įvairių sprendimo variantų. Su tuo pačiu Šiaulių oro uostu ir jo veikla, kad galėtų su operatoriumi bendradarbiauti, bet tai yra rytojaus dienos klausimas“, – teigė G.Vyšniauskas.

Pagalbos rankos iš būsimo operatoriaus tikisi ir J. Sartauskas: „Galbūt operatorius galėtų matyti, painicijuoti ir mums padėti įtikinti, kad Laisvojoje ekonominėje zonoje bus krovinių, bus reikalingas geležinkelis, terminalas ir tokiu atveju mes tada tą projektą vėl tęstume“, – sakė meras, pridurdamas, kad, jo žiniomis, šitos geležinkelio atšakos prašo visi operatoriai.

Tiesa, jei vis dėlto naujasis operatorius patikintų, kad jokios šviesos tunelio gale nėra, projekto tektų  atsisakyti. „Jeigu operatorius nematys nieko ir Lietuva nematys, tai tokiu atveju mes turėtume tokio projekto atsisakyti“, – teigė meras.

J.Sartauskas tikino, kad atsisakius šio projekto Šiaulių miesto savivaldybė nepatirtų finansinio smūgio, tačiau būtų gaila įdėtų pastangų, į kurias valstybė neatsižvelgia.

„Šiaulių naujienos“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką