Manoma, kad apie dešimtadalį tokios žemės Lietuvoje jau yra įsigiję užsieniečiai ir šis skaičius nuolat auga, penktadienį rašo dienraštis „Kauno diena“.
Spekuliacijomis ir tarpininkavimu parduodant žemę užsiima ne tik pavieniai Lietuvos piliečiai, bet ir kai kurios šalies įmonės.
Premjero potvarkiu sudarytos darbo grupės, kuri turi išnagrinėti, kaip superkama Lietuvoje žemė, kaip ji perleidžiama užsieniečiams ir kaip derėtų užkirsti kelią spekuliacijai sklypais, vadovo pavaduotojas žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas sako, kas esą nemažai įtarimų, kad ji vis dėlto atitenka kitų šalių piliečiams. E.Raugalas rekomendavo pasižvalgyti internete. „Pažiūrėkit ten – “Agrowill„ grupė ar Žemės vystymo fondas Nr. 21 parduoda žemę. Aiškiai nurodoma, kad tai daro akcinė bendrovė. O jos steigėjai, jos savininkai yra įvairios firmos, kurių akcijomis ruošiamasi prekiauti Varšuvos biržoje“, – vieną pavyzdžių, kaip žemė gali atitekti užsieniečiams, įvardijo pareigūnas.
Pasak jo, jeigu bendrovės vos keturiuose šalies rajonuose parduoda 62 sklypus, kurių bendras plotas yra 490 ha, suprantama, tos žemės nebuvo superkamos ūkininkauti. „Mes įtariame, kad tai ir gali būti spekuliacija“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras.
Nekilnojamojo turto prekyba užsiimančių agentūrų atstovai teigia, kad Lietuvos žemės ūkio paskirties ir miško žeme užsieniečiai patys nesidomi, tačiau neatmeta galimybės, jog esama atvejų, kai šie ją įsigyja tarpininkaujant lietuviams.