Finansų specialistai tikina, kad Lietuvos obligacijų rizika yra adekvati bankuose padėtiems indėliams (iki 100 tūkst. eurų), nes abiem atvejais už lėšų grąžinimą atsako valstybė, ketvirtadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„Indėlių ir valstybės obligacijų rizika realiai yra ta pati, komisiniai, perkant obligacijas, taip pat nesudaro didesnių išlaidų. Tačiau kol kas tikrai ne kas antras gyventojas, kaip kad indėlių atveju, drįsta pirkti valstybės obligacijų“, – sakė „Danske bank“ vyresnysis prekybos agentas Karolis Indrulėnas.
Anot jo, net neatsižvelgus į patriotiškumo aspektą, šiuo metu pirkti valstybės obligacijų yra palanku, nes jų kainos, itin kritusios po „Snoro“ nacionalizavimo, vis dar yra netoli istorinių žemumų. Atitinkamai išaugusios obligacijų palūkanos.
„Sveikinčiau valstybės veiksmą per specialią kampaniją skatinti vidinį skolinimąsi, kuris, palyginti su užsienio šalių, Lietuvoje nėra labai išplėtotas. Didesnė obligacijų paklausa skatintų mažesnes palūkanas ir pačiai valstybei atpigtų skolinimasis“, – teigė SEB banko Kapitalo rinkos skyriaus vadovas Vytautas Ašaka.
Premjero patarėjas Mykolas Majauskas sako, kad idėja skatinti piliečius pirkti Lietuvos obligacijų nėra atmestina ir anksčiau jau buvo svarstyta, tačiau patirtis rodo, kad valstybės taupymo lakštai didelio populiarumo nesulaukė. Be to, problema, anot jo, yra tai, kad valstybė tradiciškai nori skolintis ilgesniam laikotarpiui, tarkime, 10 metų, o dauguma gyventojų indėlius pageidauja dėti 1–2 metams.
Finansų ministerija teigia galimybės surengti valstybės vertybinius popierius reklamuojančią kampaniją nesvarstanti, tačiau esą sugalvojusi kitą būdą skolinimuisi vidaus rinkoje paskatinti.
