Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valstybė žada daugiau viešosios ir privačios partnerystės projektų

Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šį mėnesį Vyriausybė palaimins du bandomuosius viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektus, o iki metų pabaigos tikisi, kad galės rinkai jų pristatyti dar dešimt, rašo „Verslo žinios“.

Ūkio ministro visuomeninis konsultantas investicijų skatinimo klausimais Tadas Jagminas teigia, kad šį mėnesį Vyriausybė turi priimti nutarimą dėl dviejų viešosios ir privačios partnerystės projektų – policijos komisariato bei areštinės statybų Vilniuje ir Lukiškių kalėjimo perkėlimo į Pravieniškių kalėjimą. Tai du iš šešių bandomųjų privačios partnerystės projektų. Investicijos į juos atitinkamai sieks 21 mln. litų ir 15 mln. litų.

Pernai vasarą bendrovių „Merko statyba“ ir „E.L.L. Kinnisvara“ konsorciumas su Vilniaus savivaldybe pasirašė sutartį ir įsipareigojo pastatyti bei valdyti Vilniaus Balsių mokyklą. Vilniaus savivaldybė už tai 25 metus kasmet mokės 6,7 mln. litų plius PVM. Šiemet paskelbtas Palangos aplinkkelio projekto konkursas – iki birželio mėnesio įmonės gali teikti pasiūlymus.

„Merko statybos“ generalinis direktorius Gediminas Tursa teigia, kad Balsių mokyklos statybų projektas buvo labai konservatyvus – baimintasi, kad gali nukentėti savivaldybės interesai.

„Lietuvoje tokiuose projektuose dar nėra teisingo balanso tarp viešojo ir privataus sektorių. Į privatų investuotoją žiūrima kreivai. Koncernas, kuriam priklausome, jau yra įgyvendinęs ne vieną PPP projektą. Vienas iš jų buvo būtent švietimo įstaigos statybos Estijoje. Lyginome Lietuvoje ir Estijoje sudarytas sutartis ir remdamiesi šia patirtimi sutartyje dėl Balsių mokyklos siūlėme 19 pataisymų, bet į juos nebuvo atsižvelgta“, – sakė G.Tursa.

Vis dėl to verslininkai sako, kad ne itin palankios viešojo sektoriaus keliamos sąlygos neturėtų nuo PPP atbaidyti privačių investuotojų.

„Aišku, dalyvausime PPP projektuose. Norisi panaudoti sukauptą patirtį ir žinias – juk turime šiokį tokį pranašumą prieš kitus. Atsigaunant rinkai bus ir daugiau norinčių. Tik kuo labiau sutartys bus subalansuotos, tuo bus geresnė projektų kaina. Logika čia paprasta“, – sakė G.Tursa.

Tuo metu Lietuvoje veikiantys bankai svarsto galimybes dalyvauti viešosios ir privačios partnerystės projektuose – jie būtų dar patrauklesni, jei viešasis partneris numatytų kompensacijas už nutrauktas sutartis. O verslininkai teigia, kad be bankų reikės pritraukti ir daugiau finansų rinkos žaidėjų – pensijų, rizikos privataus kapitalo fondų, suinteresuotų ilgalaikiu kreditavimu.

„Atlikome skaičiavimus ir patarėme savo verslo klientams. Dabar Vyriausybė baigė kurti sistemą – priimti visi reikalingi įstatymai, sukurta gana gera tokių projektų vertinimo, rengimo ir tvirtinimo tvarka. Bankams tokie projektai įdomūs. Žinoma, centrinės valdžios institucijos atrodo patikimiau nei savivalda, ir viskas priklauso nuo sąlygų“, – sakė „DnB Nord“ banko Įmonių finansų skyriaus vadovas Mindaugas Matulaitis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką