Medienos perdirbimo įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovų nuomone, geriausia būtų valstybinius miškus privatizuoti. Taip sako ir kai kurie laisvosios rinkos patarėjai.
Esą tada būtų vienu ypu išspręstos problemos, kurias miškininkų oponentai įžvelgia šalies valstybinių miškų sektoriuje.
Neregistruosi – prarasi
Valstybinių miškų kritikams nepatinka registruoti girias šalies Nekilnojamojo turto registre. Esą vien 2007 metais tai sudarė net 21,8 proc. urėdijų išlaidų.
Tačiau miškininkai primena, jog dar 1994 metais priimtame Žemės įstatyme nurodoma, kad žemės sklypas privalo turėti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Tad apie milijoną hektarų miškų valstybės patikėjimo teise valdančios urėdijos privalo teisiškai įregistruoti savo sklypus, antraip šis turtas būtų nelegalus.
2007 ir 2008 metais urėdijos miškams registruoti panaudojo 4,9 proc. savo viršplaninių pajamų. „Jeigu urėdijoms patikėti valstybės miškai nebūtų įregistruoti, jos negalėtų konkuruoti su tais žemių naudotojais, kurie savo turtą įregistravo. Pavyzdžiui, jei privačių miškų savininkai praplėstų savo valdas valstybinių miškų sąskaita, neturėtume teisinio pagrindo užginčyti jų veiksmus“, – sakė Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys.
Druskos negailima
Kritikams per brangi atrodo ir UAB „Proto technika“ sukurta kompiuterinė girininkijose vykdomų darbų ir medienos apskaitos programa „Miško skaita“. Esą kiekviena urėdija kas mėnesį šiai bendrovei moka po 2–3 tūkst. litų.
Generalinės miškų urėdijos (GMU) duomenimis, urėdijos už šios programos priežiūrą ir tobulinimą moka po 915 litų per mėnesį. „Estijos miškininkams analogiškos programos priežiūra kas mėnesį kainuoja 2 mln. eurų“, – teigė generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas.
Miškininkų oponentams nepatinka ir sumanymas kurti labiausiai degiuose šalies miškuose automatinę gaisrų stebėjimo sistemą. Esą ji nereikalinga ir tik nuskurdins urėdijas.
Pasak Z.Truskausko, minėtoji sistema buvo numatyta kurti dar prieš septynerius metus aplinkos ministro patvirtintoje valstybinėje miškų priešgaisrinės apsaugos programoje.
Valstybė įpareigojo urėdijas saugoti nuo gaisrų ne tik valstybinius, bet ir privačius bei privatizuoti numatytus miškus – iš viso daugiau kaip 2 mln. hektarų. Kasmet šalyje kyla apie 500 miško gaisrų, sausringais metais šis skaičius net patrigubėja. Todėl miškų priešgaisrinę apsaugą nuspręsta modernizuoti taip, kaip tai padaryta Vakaruose.
80 proc. gaisrų stebėjimo sistemos įrengimo išlaidų planuojama padengti iš ES struktūrinių fondų lėšų, urėdijos mokėtų tik likusią dalį. Gaisrų stebėjimo sistema būtų kuriama 22 urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko miškuose.
Pasak Z.Truskausko, didesnius girių plotus valdančioms urėdijoms dalis išlaidų būtų padengta iš bendrųjų miško reikmių programos lėšų.
Saugiklis nuo diktato
Dar vienas priekaištas – esą urėdijos švaisto pinigus, pirkdamos miško ruošos techniką, mat šiuos darbus gali atlikti samdyti medkirčiai.
„Jeigu urėdijos neturėtų savo technikos, neliktų konkurencijos ir samdytų rangovų darbų kainos būtų daug didesnės“, – sakė miškininkas F.Bakys. Be to, urėdijų technika atliekamų miško ruošos darbų savikaina yra mažesnė negu rangovų.
Pakruojo miškų urėdą Kazį Gudą stebina kritikų siūlymas atsisakyti privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir priežiūros darbų normos. GMU yra nurodžiusi urėdijoms šiems darbams skirti ne mažiau kaip 90 proc. nenukirsto miško vertės.
„Pernai ir šiemet miškui atkurti ir prižiūrėti išleidome dar daugiau – apie 140 procentų. Matyt, norima, kad Lietuvos miškai nebūtų atsodinami ir visuomenė reikštų nepasitenkinimą“, – piktinosi K.Gudas. Pasak jo, jeigu nebūtų privalomųjų darbų normos, oponentai teigtų, kad pajamos už miškus iššvaistomos.
Miškai – ne tik mediena
Jau ne kartą skambėjo ir tvirtinimas, esą dėl per didelio urėdijų skaičiaus valstybė kasmet netenka apie 100 mln. litų pelno, o Latvijos valstybiniai miškai yra pelningesni nei Lietuvos.
Kuo mažiau būtų urėdijų, tuo lengviau medienos pirkėjai galėtų diktuoti savo sąlygas. Kita vertus, ekonomistų nuomone, mažesnes urėdijas gal ir verta sujungti.
„Lyginant Lietuvos ir Latvijos ekonominius miškininkystės rezultatus būtina įvertinti, kad Latvijoje yra daugiau miškų, gerokai daugiau negu mūsų krašte kertama ir daugiau medienos eksportuojama į užsienį. Be to, pernai latviška mediena buvo brangesnė negu lietuviška“, – vardijo Z.Truskauskas.
Latvijoje miškus kerta akcinė bendrovė, kuriai rūpi tik maksimalus pelnas, o valdo ir prižiūri Valstybinė miškų tarnyba. Pasak Z.Truskausko, kai latvių miškininkų darbo rezultatus surikiuoji tokia tvarka, kokia yra Lietuvoje, paaiškėja, kad mūsų rezultatai nėra prastesni.
„Miškai – ne tik mediena. Juose sukoncentruota didžioji dalis saugomų teritorijų, čia ilsisi žmonės, miškai gražina kraštovaizdį, gerina aplinkos kokybę. Miškų urėdijos turi dirbti pelningai, tačiau pelnas nėra svarbiausias miškininko darbo rezultatas. Svarbiausia – ar daug valstybė turi miškų ir ar jie gerai prižiūrimi“, – teigė Z.Truskauskas.
Trumparegišku požiūriu į girias stebisi ir Jurbarko miškų urėdas F.Bakys. „Miškai – visos tautos turtas. Atimk iš tautos žemę bei kalbą, ir valstybės nebeliks. O mūsų žemę puošia dar daug miškų... Ar ketinant juos visus privatizuoti kartais nenorima nutautinti Lietuvos?“ – klausė miškininkas.
Skubėsi – gali suklysti
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas teigė valstybės miškininkams didelių priekaištų dėl miškų priežiūros, apsaugos, atkūrimo ir racionalaus naudojimo neturintis.
„Generalinės miškų urėdijos veikla, ypač šiuo ekonomikos sunkmečiu, gana efektyvi. Žinoma, problemų valstybiniame miškų sektoriuje esama. Dalis jų – įsisenėjusios, jų sprendimas priklauso ne tiek nuo gero ar blogo institucijų darbo, kiek nuo to, kokia valstybinio miškų ūkio plėtros strategija bus pasirinkta ir ar ji bus nuosekliai įgyvendinta. Esama administracinių trūkumų, personalo problemų ir t. t. Tačiau jos sprendžiamos, ieškoma išeičių“, – kalbėjo aplinkos ministras.
Paklaustas, ar Aplinkos ministerija siūlys Saulėlydžio komisijai reformuoti valstybinę miškų sistemą, G.Kazlauskas neslepia, kad kai kurie tobulinimo variantai svarstomi. Pavyzdžiui, viena svarstomų galimybių – centralizuoti dalį miškų urėdijų funkcijų Generalinėje miškų urėdijoje.
„Tačiau kol kas tai tik “juodraštis„. Svarbu ne reforma dėl reformos, o kad būtų dirbama dar efektyviau ir geriau. Apie tai kalbėta ir Vyriausybėje. Prie šio klausimo planuojama grįžti kitų metų pradžioje. Nenorime skubėti, nes būtina visus išklausyti, įvertinti galimybes ir pasekmes.
Galutiniai sprendimai bus priimti atsižvelgus į visų suinteresuotųjų argumentus ir valstybės interesus“, – teigė šalies aplinkosaugos vadovas.
