„Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 mln. litų, iš šios sumos nepanaudota nupirktos įrangos už 2,9 mln. litų. Prognozuojama, kad sąnaudos dar gali augti iki 41,55 mln. litų“, – pranešime spaudai skaičiavo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Valstybės kontrolė teigia, jog elektroninio bilieto projektas yra nenuoseklus, nėra galutinių rezultatų. Anot auditorių, iki šiol siūlomi ir popieriniai bilietai, nors jų atsisakius trijuose didžiuosiuose miestuose būtų galima sutaupyti apie 4 mln. litų.
„Savivaldybės elektroninio bilieto sistemas kūrė vadovaudamosi savo vizija ir europinių fondų paramos sutarties reikalavimais, tačiau nepakankamai kontroliavo, kaip siekiama galutinių rezultatų“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje elektroninio bilieto sistemos nesuderintos tarpusavyje, nors apmokėti už bilietus būtų galima iš vienos „elektroninės piniginės“.
Tačiau Valstybės kontrolė pastebėjo, jog matyti elektroninio bilieto sistemų valdymo pažanga, o Susisiekimo ministerija šią vasarą Seimui pateikė įstatymų pataisas dėl aiškesnio elektroninio bilieto teisinio reglamentavimo.
Elektroninio bilieto sistema viešajame transporte Lietuvoje dar kuriama Druskininkuose.
