Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vartojamojo kredito davėjams užmautas apynasris, bet kreditus bus galima teikti SMS žinutėmis ir naktimis (Papildyta 13.45 val., kredito bendrovių atstovės komentaras)

Greitųjų vartojimo paskolų poreikis auga.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Įstatymas apribos ir greitųjų kreditų teikimo sąlygas.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nuo kitų metų balandžio vartojamųjų kreditų davėjai turės pateikti vartotojui vienodas sutartis, kad prieš imdamas paskolą jis galėtų palyginti jų sąlygas. Taip pat kredito teikėjas sutartyje privalės nurodyti klientui galutinę paskolos kainą ir metinę palūkanų normą. Taip pat žmogus per dvi savaites galės persigalvoti ir grąžinti paimtą vartojamąjį kreditą nemokėdamas jokių baudų. Vartojamojo kredito kainos norma per metus negalės viršyti 250 proc.

Visa tai numato Vartojimo kredito įstatymas, kurį ketvirtadienį priėmė Seimas. Įstatymas įsigalios nuo kitų metų balandžio 1-osios, jeigu jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dabar 1 tūkst. Lt sumos nesiekiančių vartojamųjų kreditų nereglamentuoja joks įstatymas, o   Lietuvoje nuolat atgarsio sulaukia tragiškos istorijos, kai galimybe greitai gauti kelis šimtus ar tūkstančius litų susigundę žmonės vėliau įklimpsta į kur kas gilesnę skolų duobę. Tuo tarpu pagal Europos direktyvas parengtas įstatymo projektas ilgiau nei metus laukė priėmimo.

„Labai negerai, kad taip ilgai užtruko įstatymo svarstymas, nes, pačių greitųjų kredito bendrovių duomenimis, per vieną ketvirtį jos išduoda kreditų už 55 mln. Lt. Vadinasi, kol mes pradelsėme metus, rinkoje buvo išduoda apie 200 mln. Lt paskolų tokiomis grobuoniškomis sąlygomis. <...> Manau, kad tie žmonės, kurie yra įkliuvę į tam tikras finansines bėdeles, tikrai neturėtų savęs dar labiau klampinti naudodiemiesi šitų bendrovių tikrai iki šiol buvusiomis nesąžiningomis sąlygomis“, – kalbėjo parlamentarė Agnė Zuokienė, teikusi daug įstatymo pataisų. 

Galutiniame įstatymo variante nebeliko draudimo teikti greituosius kreditus SMS žinutėmis ar naktį, tačiau A.Zuokienė džiaugėsi, kad uždėtas apynasris kredito kainai.Galutiniame įstatymo variante nebeliko draudimo teikti greituosius kreditus SMS žinutėmis ar naktį, tačiau A.Zuokienė  džiaugėsi, kad uždėtas apynasris kredito kainai. Priėmus įstatymą, jos norma per metus negalės viršyti 250 proc. Tai viena griežčiausių ribų Europos Sąjungoje. 

Abejoja vartotojų gynėjų galimybėmis

Pagal įstatymą prieš sudarant vartojamojo kredito sutartį vartotojui būtų pateikiama standartinė informacija apie kredito sutartį, kurioje nurodoma visa svarbiausia informacija apie kreditą: jo dydis, palūkanų norma, bendra kredito kaina vartotojui, bendros vartojamojo kredito kainos metinė norma, papildomi mokesčiai, taikomi vartotojui, ir t. t.  Tokiu būdu žmonės galės palyginti skirtingų kreditų teikėjų siūlomas sąlygas.

Įstatymas taip pat įpareigoja kredito davėjus prieš sudarant sutartį su klientu įvertinti jo mokumą. To nepadarius, nemokiu tapęs žmogus vėliau galės panaikinti sandorį teisminiu keliu. Tiesa, teisminėje praktikoje ir dabar pasitaiko atveju, kai teismai vartotojo naudai sprendžia panašius atvejus.  

Be to, įstatyme numatyta, kad greituosius kreditus teikiančias įmones prižiūrės Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), kuri visas vartojamuosius kreditus dalijančias įmones įrašys į viešą registrą. Ši tarnyba nagrinės ir ginčus tarp kreditų davėjų ir jų klientų, jos sprendimai būtų privalomi. Didžiausia sankcija bus išbraukimas iš registro neturint teisės dalinti vartojimo kreditų.

„Tiesą pasakius, aš taip esu nusivylusi VVTAT darbu. Daugybė šalių neįkliuvo į tokią situaciją kaip mes dėl to, kad teismai kartu su vartotojų teisių apsaugos tarnybomis sukūrė tam tikrus precedentus, t. y. nustatė tam tikras normas ne įstatymu, kaip mes, o per teismus“, – kalbėjo A.Zuokienė.

(Papildyta 13.45 val.) Kredito bendrovės baiminasi žlugimo

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) direktorė Kristina Nemaniūtė tvirtino, kad priimtas įstatymas atims galimybę teikti smulkias paskolas trumpam laikui, todėl gali žlugti asociacijos narių verslas. Ji prognozavo, kad nebeapsimokės teikti paskolų, išduodamų iki 3 mėnesių laikotarpiui ir neviršijančių 1000 Lt sumos.  

„Nebeliks smulkiųjų vartojimo kreditų, trumpalaikių paskolų. Jeigu vartotojui reikia 14-ai dienų pasiskolinti mažą pinigų sumą, jis bus priverstas skolintis ilgam laikui ir didelę pinigų sumą“, – tikino K.Nemaniūtė, kurios vadovaujama LSVKA vienija 18 narių. Iš viso smulkiuosius vartojimo kreditus Lietuvoje teikia apie 30 bendrovių.

Anot pašnekovės, asociacijos nariai laukė Vartojimo kredito įstatymo priėmimo ir mano, kad paskolų išdavimo sutarčių suvienodinimas yra naudingas ir vartotojams, ir kreditoriams. Tačiau viską esą sujaukė kitos įstatymo nuostatos, visų pirma, nustatyta kredito kainos metinė norma – 250 proc.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jokioje kitoje ES šalyje bendros vartojimo kredito kainos metinė norma nėra reguliuojama. Yra pasirenkami trys modeliai: arba reguliuojama pagal atskirus finansinius produktus, arba reguliuojamos palūkanos, arba yra 200 eurų riba, vadinasi smulkesni kreditai nepatenka į įstatymus. Pas mus Lietuvoje patenka nuo pačio pirmo lito“, – kalbėjo K.Nemaniūtė.

Pasak LSVKA atstovės, taikyti visiems skolinimo produktams tuos pačius reguliavimo instrumentus yra „tas pats, kaip bandyti visas kojas apmauti tais pačias batais.“  „Reiktų atkreipti dėmesį, kad ar išduodant 100 Lt ar 100 tūkst.Lt kreditą, kaštai labai panašūs. Tas pats mokamo vertinimas yra 18 Lt. Paskaičiuokite, koks procentas yra nuo 100 Lt ir koks procentas nuo 100 tūkst.Lt“, – kalbėjo ji.

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką