Kandidatė į Lietuvos prezidentus Kazimiera Prunskienė, susitikusi su skirtingų verslo šakų atstovais, Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariais, išreiškė rimtų abejonių dėl valdančiųjų užsispyrimo taupyti ir didinti mokesčius.
Perskirsto turtą?
„Kas gali paneigti, kad nepasikartos kelis kartus vykęs procesas, kai nualinamas verslas, paskui vyksta įmonių bankrotai, o jų pasekmė – kapitalo ir turto perskirstymas palankumą turinčių grupių naudai. Paskui mokesčiai vėl grąžinami į ankstesnę poziciją, tik jau perskirsčius turtą“, – svarstė K.Prunskienė.
Ji teigia, kad praradus verslo gyvybingumą vėl jį atkurti bus sudėtinga, o pražūtinga Lietuvos Vyriausybės politika kas mėnesį demonstruoja nevaldomą ekonomikos kritimą.
Ji primena, kaip prieš dešimtmetį, prasidėjus Rusijos krizei, tuometis premjeras Gediminas Vagnorius ilgai ir atkakliai tvirtino, kad ji neva Lietuvos nepalies, nebent tik kai kuriuos verslininkus.
„1999 metams G.Vagnoriaus Vyriausybė suplanavo 11 proc. biudžeto didinimą. Tačiau 16 proc. biudžeto neįvykdė, prasiskolino verslui, neišmokėjo asignavimų. Vieni asignavimų valdytojai gaudavo viską, kas planuota, kiti – daug mažiau. Tokie dalykai leidžia daryti neskaidrius sprendimus bei perskirstyti finansinį gyvybingumą, o galiausiai ir kapitalą bei turtą. Ši situacija į dabartinę labai panaši todėl, kad iš jos išlips ne visi, o dėl bankrotų bus lengviau perskirstyti kapitalą“, – patirtimi dalijosi kandidatė į Lietuvos prezidentus.
Ji pateikia pavyzdį iš agrarinio sektoriaus: paskolas investiciniams projektams įgyvendinti paėmusių kai kurių ūkininkų situacija taps kritiška ir jų bankroto atveju kiti, pajėgesni, galės supirkti ne tik objektus, bet ir žemę.
„Kas gali paneigti, kad šiuo atveju nesiekiama neskaidrių ir didelę riziką dabartiniam verslui keliančių tikslų, o kai kurie politikai to galbūt net nesuvokia?“ – kritiškai ir retoriškai klausė K.Prunskienė.
Prieš srovę
Ji teigia, kad praradus verslo gyvybingumą vėl jį atkurti bus sudėtinga, o pražūtinga Lietuvos Vyriausybės politika kas mėnesį demonstruoja nevaldomą ekonomikos kritimą. Krizės laikotarpis, anot K.Prunskienės, – netinkamas metas improvizacijoms socialinės pakraipos srityse.
„Dabar Lietuvoje beveik negirdėti premjero ar Vyriausybės kalbant apie realias ekonomikos problemas ir jų sprendimą – daugiausia kalbama apie biudžeto balansavimą, įplaukų į biudžetą didinimą, skirstymą ir perskirstymą. Iš tiesų biudžeto problemą galima spręsti tik realiai skatinant ekonomiką. Biudžetą reikia pildyti ne didinant mokesčius, o stiprinant ūkio sektorių, – įsitikinusi ji. – Negalima mažinti nei privataus, nei gamybinio vartojimo, nes tokie veiksmai valstybės biudžeto ir „Sodros“ įplaukas pasuka priešinga kryptimi.“
Pasak jos, politika didinti mokesčius nepasitvirtino, ji ypač neigiamai paveikė tuos verslus, kuriems mokesčių tarifai padidėjo daugiausia. „Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimas tiems sektoriams, kur jis padidėjo drastiškai – nuo 5 ar nuo 9 iki 19 proc., reiškia didžiulį nuosmukį. Štai mažmeninės prekybos apyvarta per pirmąjį šių metų ketvirtį smuko 30 proc., Lenkijoje – išaugo 2,5 procento. Tai reiškia, kad iš Lietuvos į gretimą šalį išvežamos lėšos, darbo vietos, verslo gyvybingumas. Kas nutiko spausdinimo darbams? Užsakymai išvežami į Estiją. Degalų akcizo padidinimas lėmė tai, kad vežėjai pilasi degalus už Lietuvos ribų, – žėrė ji pavyzdžius, įrodančius tuščias pastangas primityviai balansuoti biudžetą. – Tai pasuko procesą priešinga kryptimi – nesurenkami būtent tie mokesčiai, kurie buvo padidinti. Tai mažina valstybės ir „Sodros“ biudžeto įplaukas.“
K.Prunskienė teigia, kad verta imti paskolas ir investuoti į perspektyvius verslus: energetiką, infrastruktūrą, transporto sektorių, būstų renovaciją. „Tik ne versti žmones iš mažėjančių išlaidų dengti 85 proc. renovacijos sąnaudų, bet palankesne proporcija ir savanoriškai. Mano nuomone, tai protingesnės išlaidos, nei mokėti pašalpas bedarbiams“, – sakė ji.
