Ekspertai išskiria tris etapus: iki krizės įmonių vadovai buvo atleidžiami dėl to, kad nebesugebėjo suvaldyti spartaus verslo augimo, per krizę direktoriai buvo samdomi ir tam, kad priimtų būtinus, bet nepopuliarius sprendimus: atleisti darbuotojus, sumažinti atlyginimus, apkarpyti kitas išlaidas, o krizei baigiantis reikalingi naujus tikslus sugebantys įgyvendinti žmonės, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Registrų centro duomenimis, per devynis mėnesius pernai iš 12 tūkst. šalies įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 1 mln. litų, pasikeitė 678, arba 5,7 proc. vadovų.
Direktoriai keitėsi maždaug kas 10 įmonėje, kurios apyvarta viršija 25 mln. litų.
Tai susiję ir su tuo, kad didesnėse įmonės vadovai dažniausiai nėra savininkai, o daugiausia naujų direktorių sulaukta viešbučių, automobilių prekybos, vandens tiekimo, ryšių paslaugų ar išperkamosios nuomos bendrovėse.
„Vis dažniau matysime atvejų, kai savininkai trauksis, o juos keis kvalifikuoti specialistai. Krizės pabaiga reikalauja verslą perkelti ant kitų bėgių, o tuomet išaiškėja, kad senasis mašinistas nemoka valdyti naujais bėgiais riedančio verslo“, – aiškina konsultacinės bendrovės „A. Abišala ir partneriai“ vyresnysis konsultantas ir partneris Jonas Kvedaravičius.
Bendrovės „Creditreform Lietuva“, vertinančios įmonių mokumą, direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa akcentuoja, kad kai kurių ūkio šakų įmonių, kuriose pernai keitėsi vadovai, kreditingumo reitingas, arba sugebėjimas vykdyti savo įsipareigojimus, maždaug viena rizikos klase prastesnis už vidutinį sektoriaus, kurioje įmonė veikia, vidurkį.
Tarptautinė konsultacijų bendrovė „Hay Group“ lygindama Baltijos šalis pabrėžia, kad Lietuva išsiskiria didesne rinka ir didesnėmis karjeros galimybėmis, tad talentingi vadovai turi daugiau galimybių rinktis darbdavius.
