Vyriausybė nebežada naujų netikėtumų mokesčių, tačiau verslas ilgai neužmirš kiaulystės, kurią ši jam iškrėtė 2008-ųjų pabaigoje. Tuomet įvykdytos vadinamosios naktinės mokesčių reformos ir vėlesnių teisės aktų pakeitimų rezultatas buvo priešingas, nei tikėjosi valdžia – mokesčių 2009 m., palyginti su 2008 m. ar 2007 m., surinkta gerokai mažiau, o pasitikėjimas valstybe smarkiai sumenko. Apie tai rašo „Vilniaus diena“.
Statistikos departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, maždaug nuo 2002 m. daugelis verslo sričių skaidrėjo. Tačiau nuo praėjusių metų pradžios, kai įsigaliojo nauja mokesčių sistema, didelė dalis smulkiojo verslo pasuko į šešėlį. Kiti išvyko į užsienį ir nusprendė kurti verslą svečiose šalyse.
„Kai 2008 m. gruodį buvo daroma ta mokesčių reforma, pridaryta daug klaidų. Galima sakyti, kad sąlygos, palankios kontroliuojančiosioms bendrovėms, buvo iš viso panaikintos. Dabar jau beveik viskas atkurta. Advokatų kontoros LAWIN teigimu, Lietuva vėl yra trečioje vietoje Europoje pagal patrauklumą kontroliuojančiosioms bendrovėms. Vienintelis likęs kritikuotinas dalykas – „Sodros“ sistema, įmokų viršutinių ribų nebuvimas. Tačiau verslui, matyt, neramu, kad valdžia gali vėl ką nors iškrėsti. Stabilumas kartais yra svarbiau negu mokesčių dydis“, – sakė asociacijos „Investors forum“ direktorė Rūta Skyrienė.
Užsienyje lietuviai klesti?
Spaudoje ir interneto puslapiuose nesunku rasti istorijų apie emigravusius ir autoservisą Prancūzijoje ar parduotuvę Didžiojoje Britanijoje atidariusius tautiečius. Tačiau didesnės verslo įmonės taip pat ieško patikimesnių šalių nei Lietuva. Vėl populiarėja išskirtinių mokesčių lengvatų siūlančios šalys, dar vadinamos mokesčių rojumi, ir užsienyje registruotos kontroliuojančiosios bendrovės.Stabilumas kartais yra svarbiau negu mokesčių dydis.
Bene žinomiausias emigrantas – bendrovė „Akropolis“. „Vilniaus prekyba“ (VP), Registrų centro duomenimis, paskutinėmis liepos savaitėmis baigė reorganizuoti prekybos ir pramogų centrus Lietuvoje bei užsienyje valdančią bendrovę „Akropolis“. Per reorganizaciją sukurta atskira įmonė „Akropolis Group“ ir planuojamo statyti naujo prekybos centro įmonė „Geležinio vilko projektas“. Pats „Akropolis“ tapo įmone „Nikola Mushanov projektas“ – ji pavadinta projekto Bulgarijoje vardu.
Visas „Geležinio vilko projekto“ akcijas ir 49 proc. „Akropolis Group“ akcijų valdo Olandijos bendrovė „Akropolis Real Estate“, o kontrolinį 51 proc. „Akropolio Group“ akcijų paketą – Maltos „Relvit".
Pasak „Vilniaus prekybos“ direktorės Dianos Dominienės, visa tai buvo padaryta siekiant sumažinti ir išskaidyti riziką, kad paslydus vienai įmonei nenukentėtų kitos.
Anot jos, Olandija ir Malta pasirinktos, nes esą pasaulyje populiariausia valdyti nekilnojamąjį turtą per Olandijoje registruotas kontroliuojančiąsias bendroves. Be to, išskaidyti riziką, nepalikti viso verslo Lietuvoje buvo sena „Akropolio“ akcininkų pozicija. O netrukus, užslinkus sunkmečiui, paaiškėjo, kad tai buvo teisingas ir toliaregiškas sprendimas.
„Akropoliai“ iš Lietuvos niekur nedingo ir nedings. Mes čia toliau mokame mokesčius, atlyginimus darbuotojams. Bet to stabilumo, kurį turime Olandijoje, Lietuvoje nėra“, – sakė VP direktorė.
Kitos verslo įmonės
Valdymą iš Lietuvos planuoja iškelti ir bene didžiausia susisiekimo infrastruktūros įmonių grupė šalyje „Tiltra Group“. Įmonių grupės pajamos 2009 m. viršijo 1 mlrd. litų, iš jų 70 proc. gauta Lenkijoje. „Tiltros Group“ plėtros vadovas Romas Matiukas yra sakęs, kad siekiant supaprastinti valdymo procesus apsispręsta į Lenkiją perkelti ir dalį kontroliuojančiosios bendrovės valdymo funkcijų.
Dėl palankesnės mokesčių sistemos ir politinio bei ekonominio stabilumo įmonės valdymą į Didžiąją Britaniją perkelti ketina ir informacinių technologijų bendrovė „Forbis“.
