-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Kristianas Kaasas Mortensenas: versle sekasi tiems, kas turi idėjų

Didelė svajonė ir nuolatinis kalbėjimas apie ją – tai du dalykai, kurie, Bendrovių valdymo instituto Baltijos šalyse prezidento Kristiano Kaaso Mortenseno teigimu, būtini siekiant verslo aukštumų. Tačiau retas lietuvis tiki savo svajone.
Pinigai
Pinigai / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.
BFL nuotr./Kristianas Kaasas Mortensenas
BFL nuotr./Kristianas Kaasas Mortensenas

K.K.Mortensenas į Lietuvą atsikraustė prieš keletą metų. Gimęs ir augęs Danijoje, 11 metų praleidęs Niujorke, dar kelerius Kipre ir vėl Danijoje, jis galiausiai apsistojo Lietuvoje. Su lietuve žmona du vaikus auginantis danas jau kalba apie save kaip apie tikrą lietuvį.

Trūksta tikėjimo

Statistika rodo, kad verslą pradėti nori didžioji dauguma tautiečių, tačiau pabando tik pusė norinčiųjų, o sėkmės atvejus apskritai galima ant pirštų skaičiuoti. K.K.Mortensenas interviu „15 min“ teigia, kad atsakymo į šią mįslę galbūt reikėtų ieškoti tyrinėjant lietuvių charakterį.

„Lietuviai kažkodėl mano, kad negalima svajoti, nes niekas neišsipildys, ir sakyti niekam nieko negalima, nes tai geruoju nesibaigs. Kitaip tariant – nieko nesvajokime, nes nėra jokio rytojaus, nėra jokių spalvų, jokių galimybių“, – svarstė įmonių valdymo ekspertas.

Privalai svajoti ir tos svajonės turi būti didelės, turi tikėti savo svajone. Jei netiki, sėkmė aplanko kur kas rečiau

Anot danų verslininko, tikėjimas ir kalbėjimas apie idėją garsiai ir visiems yra būtinas: „Privalai svajoti ir tos svajonės turi būti didelės, turi tikėti savo svajone. Jei netiki, sėkmė aplanko kur kas rečiau.“

K.K.Mortensenas pripažįsta, kad retam kuriam pavyksta iš pirmo karto tapti verslininku. Jei nori atidaryti restoraną, galbūt tik penktas bandymas bus sėkmingas. Tačiau Lietuvoje klaidos yra netoleruojamos.

„Danijoje, jei tau nepasiseka, nuopuolis nėra toks didelis. Ištikus nesėkmei galima gauti valstybės paramą ir pakankamai gerai gyventi. Lietuvoje tokio saugumo nėra. Jei man nepasisekė sukurti verslo čia, Lietuvoje, aš iš karto tampu labai neturtingas, neturiu antros galimybės“, – teigė K.K.Mortensenas.

Būtent todėl, jo teigimu, Lietuvoje žmonės kur kas dažniau renkasi gal ne itin gerai apmokamą, bet pastovų darbą, kuris garantuoja jiems saugumą.

Paklaustas, kada gi reikėtų pradėti verslą, K.K.Mortensenas nedvejodamas atsako, kad verslas yra kaip santuoka: „Neturėtum vesti moters, su kuria gali gyventi, turėtum vesti tą, be kurios negali gyventi. Ir neturėtum įkurti kompanijos, kurią gali įkurti, bet turėtum sukurti tą, kurios nesukurti negali.“

Dažniausiai, jo teigimu, pasiseka ne pelno trokštantiems, bet idėjų turtingiems žmonėms.

Myli A.Kubilių

K.K.Mortensenas stebisi, kodėl lietuviai taip nepasitiki valdžia. Esą Lietuvos, taip įspūdingai išlipusios iš krizės duobės, gyventojai savo išrinktaisiais turėtų pasitikėti beveik besąlygiškai, o ne vertinti juos skeptiškai.

„Kai aš keliauju, save dažniausiai pristatau iš Lietuvos perspektyvos. Žmonės yra sužavėti to, kaip Lietuva išgyveno finansų krizę. Jie mus lygina su Graikija ir Ispanija ir mato šalį, kur BVP krito smarkiai, visų mūsų atlyginimai krito, augo nedarbas. Visgi kažkaip mes dirbome, kiekvienas buvo išsigandęs devalvacijos, bet mums to neprireikė. Tai yra neįtikėtinos sėkmės istorija Lietuvai“, – džiaugėsi K.K.Mortensenas.

Jo manymu, Lietuvai pastarąjį dešimtmetį augti padėjo itin darbštūs šalies žmonės: „Mes turime darbo jėgą, kuri yra labai sunkiai, kruopščiai dirbanti ir išsilavinusi. Nesakau, kad danų darbuotojai yra blogi, bet jei palygintume Danijos ir Lietuvos kompanijas, tai pamatytumėme, kad danai daugiau atostogauja, jie daugiau serga, kartais jie sako „aš šiandien nelabai gerai jaučiuosi, todėl neisiu į darbą“ ar „man reikia šiandien eiti apsipirkti, nes parduotuvės po darbo jau nebedirbs“.

Tačiau Danijoje žmonės gyvena daug geriau nei Lietuvoje. K.K.Mortenseno teigimu, ten net varguoliai, gaunantys pašalpą, gali leisti sau daug daugiau nei dauguma Lietuvoje dirbančių žmonių. Tačiau Danijos ekonomika, socialinės gerovės sistema kuriama jau ne vieną dešimtį metų, o jaunai nepriklausomai Lietuvos valstybei dar nebuvo kada sukurti tokių gyvenimo sąlygų žmonėms.

„Per tuos du dešimtmečius Lietuvoje gyvenimo standartai pagerėjo labai žymiai, bet tai nereiškia, kad turime sustoti. Tai reiškia, kad turime kovoti dėl geresnio gyvenimo. Mums reikia labai atviros ir skaidrios valdžios,  reikia kovoti su korupcija, turime skatinti pilietinę visuomenę, diegti gerą valstybinių ir privačių bendrovių valdymo praktiką“, – svarstė K.K.Mortensenas.

Nuostabu, ką padarė Andrius Kubilius. Aš myliu jį.

Paklaustas apie naujosios Visagino atominės elektrinės projektą, įmonių valdymo ekspertas plačiai nusišypso: „Mums reikia elektros? Reikia. Tai duos mums gal ne pigią, bet apskritai elektrą ir nepriklausomybę nuo Rusijos. Vyriausybė sugebėjo rasti investuotoją – tai puiku. Nuostabu, ką padarė Andrius Kubilius. Aš myliu jį.“

Trūksta skaidrumo

Lietuvos ekonomikos augimui, Bendrovių valdymo instituto Baltijos šalyse prezidento teigimu, yra būtinas užsienio kapitalas.

Tačiau Lietuvoje kapitalo iš užsienio pavyksta pritraukti nedaugeliui bendrovių. K.K.Mortenseno teigimu, didžiausia kliūtis – neskaidri ar tiesiog neviešinama bendrovių veikla. Esą norint patraukti užsieniečių dėmesį, būtina stengtis išsiskirti iš kitų bendrovių, parodyti, pabrėžti, kad veikla yra legali, maksimaliai skaidri.

„Reikia parodyti, kad esi dora mergaitė, einanti į bažnyčią ir pasiruošusi santuokai. Taip gali išsiskirti. Būtina labai skaidri informacija“, – tikino K.K.Mortensenas.

Jo teigimu, svarbu kas dieną dirbti taip, kad už tą darbą nebūtų gėda: „Svarbiausias dalykas yra, kad kompanijoje elgtumėmės taip, lyg kiekvienas dalykas, kurį darome, atsidurs pirmajame „15min“ puslapyje rytoj. Ir tai yra labai gera taisyklė.“

„Čia kaip, pavyzdžiui, krepšinį žaidžia gerdami ir rūkydami. Bet vienas staiga pradeda to nedaryti ir supranta, kad jis žaidžia geriau. Tokiu pavyzdžiu paseka ir kiti žaidėjai. Taigi tokia praktika – „negeriu, nerūkau ir sportuoju“ – reikalinga ir bendrovėms“, – dėstė Bendrovių valdymo instituto direktorius.

Reikia išmokti atleisti

Visgi, greičiau keistis ir vaduotis iš šešėlio trukdo lietuvių  mentalitetas – mes retai atleidžiame už suklupimus.

„Mes galime pasimokyti iš Amerikos politikų. Ten kiekvienam gali būti atleista už bet ką“, – teigė K.K.Mortensenas.

Jo teigimu, kai kurios įmonės Lietuvoje sunkmečiu galbūt dalį savo veiklos vykdė už įstatymo ribų, kad išgyventų. Verslininko manymu, tokioms bendrovėms, jei tik pripažins savo klaidas, turėtų būti suteikta dar viena galimybė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius