Šių įmonių savininkai ir vadovai sutinka, kad dirbantieji turi uždirbti daugiau, nes kas labiau nei jie jaučia darbo jėgos emigraciją į Vakarų šalis. Nors po krizės vidaus vartojimas ėmė stabilizuotis, tačiau į prieškrizinį lygį dar negrįžo. Brangstanti energetika, patalpų nuoma ir algų didinimas verčia verslininkus peržiūrėti buhalterines ataskaitas, kaip Vyriausybės sprendimai paveiks jų įmonių veiklą. Jie žada bent jau porą mėnesių stebėti situaciją, tačiau neatmeta, kad vėliau gali tekti mažinti darbuotojų skaičių.
Kol verslininkai dar tik skaičiuoja ir tikisi padidėsiančių apyvartų, Vyriausybė jau suplanavo, kad minimalios algos padidinimas per mokesčius iki 190 milijonų litų papildys Nacionalinį, Sodros ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžetus. Kas tai – nuoširdus siekis šiek tiek palengvinti mažiausiai uždirbančiųjų gyvenimą ar žarstomas dosnumas verslo sąskaita, tiesa, dar papildant ir valstybės biudžetą?
Kol verslininkai dar tik skaičiuoja ir tikisi padidėsiančių apyvartų, Vyriausybė jau suplanavo, kad minimalios algos padidinimas per mokesčius iki 190 milijonų litų papildys Nacionalinį, Sodros ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžetus.
Sostinėje bei uostamiestyje veikiančių picerijų vienas iš savininkų sako, kad maitinimo įstaigose minimalų atlyginimą gauna iki 40 procentų dirbančiųjų: valytojai, indų plovėjai, kiti, dažniausiai, virtuvės darbuotojai. Padavėjų darbo nesibodi studentai, taip pat gaunantys minimalų atlyginimą. Padidėjusi MMA vers peržiūrėti ne tik įmonės buhalteriją.
„Gali būti, kad peržiūrėsim buhalteriją, nuo pilno etato darbuotojus pervesim į 0,75 etato. Vis dėlto bus „žirklės“: mes atlyginimą turėsim mokėti vasario mėnesį, kai tiek sausio antra pusė, tiek vasario mėnuo yra tikrai prekybai blogiausias laikotarpis. O galbūt tas padidėjimas, kurio mes tikimės, ateis kovo mėnesį. Geriausiu atveju šituos du mėnesius mes turėsim sumokėti jau padidintą atlyginimą, o pajamas gausim truputį vėliau. Vis dėlto reikia tikėti ir ekonomistų paskaičiavimais, ir Vyriausybės pažadais, kurie irgi sako, kad tai atneš papildomas pajamas.“, – sako picerijų tinklo „Submarine“ bendrasavininkis Raimundas Kairys.
Tačiau tarp smulkaus ir vidutinio verslo atstovų nemažai tokių, kurie tokį optimizmą dėl galimo vartojimo padidėjimo vertina skeptiškiau, esą dėl minimalios algos padidinimo smulkaus verslo apyvartos nepadidės.
„Kur tas žmogus išleidžia pinigus? Jis išleidžia prekybos centre tam, kad nusipirktų duonos. Arba sumoka monopolininkams, kad sumokėtų šilumos mokesčius. Viskas, šitas žmogus daugiau nieko sau neleidžia. Ir kada sakome, kad verslininkai turės pinigų iš apyvartos, tai tos apyvartos čia nėra. Vadinasi, mūsų smulkiam ir vidutiniam verslui yra didžiulis nuostolis“, – teigia Dalia Matukienė.
Verslininkų atstovai teigia, kad iš minimalios algos didinimo daugiau išloš ne jas gaunantys žmonės, o per įvairius mokesčius valstybės biudžetas.
„Didinant minimalią algą nuo 850 iki 1000, darbuotojas, kuriuo rūpinasi profsąjungos, gauna 109 litais daugiau. Verslininkui 296-iais litais didėja mokesčiai. Ne tik mokesčius, bet ir žmogui reikia mokėti. Ir valstybė iš to išlošia 187 Lt“, – tikina D. Matukienė.
Jeigu jau verslui užkraunama papildoma finansinė našta, tai ir valstybė turėtų daugiau prisidėti didindama neapmokestinamajį minimumą, tvirtina smulkaus ir vidutinio verslo atstovai. Tuo metu premjeras apie tokias galimybes kol kas kalba miglotai.
„Mokesčių sistema bus peržiūrėta. Darbas šitas pradėtas. Bet yra iškeltas vienas pagrindinis tikslas, kad apmokestinimą darbo pajamom reikia mažinti, bet perskirstomoji dalis lyginant su BVP negali mažėti“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Didinant minimalią algą nuo 850 iki 1000, darbuotojas, kuriuo rūpinasi profsąjungos, gauna 109 litais daugiau. Verslininkui 296-iais litais didėja mokesčiai.
Finansų analitikai sako, kad minimalios algos didinimas sukels poreikį didinti atlyginimus biudžetinių įstaigų darbuotojams.
„Aš matau didesnę grėsmę biudžetininkams. Ko gero, kad didės algos ir iš biudžeto išlaikomiems žmonėms. Aš neturiu galvoje nei gydytojų, nei mokytojų, nei darželio auklėtojų, bet aš turiu galvoje tuos elementarius valdininkus, kuriems irgi, ko gero, didės algos. Tai reiškia, kad visam valstybės aparatui mums reikės surinkti daugiau mokesčių tam, kad juos išlaikytume“, – mano Finansų analitikų asociacijos valdybos narė Daiva Rakauskaitė.
Verslininkai sako, kad didinant minimalią algą, didės skolų skylė Sodros biudžete. Ir ne tik.
„Sausio 1 dieną verslo įmonės Sodrai buvo skolingos 176 milijonus. Prieš metus skola buvo 166 milijonai. Vadinasi, per metus verslo įsiskolinimas padidėjo 10 milijonų. Dabar pažiūrėsim, kas pasidarys, kai maždaug po kokių mėnesio ar dviejų šitos įmonės turės sumokėti Sodros mokesčius. Nes verslininkui darys yra tik keli pasirinkimai. Tai, kad jis mažina darbuotojų skaičių, vadinasi, žmonės eis į Darbo biržą ir ten gaus iš valstybės socialines garantijas – didinam neatsakingų žmonių skaičių. įmonės galbūt samdys žmones pusę etato arba 25-iems procentams etato. Įmones priverčiam kažką daryti. Ir jei didės įsiskolinimas Sodrai, Sodra dar labiau praloš, vietoj to, kad išloštų“, – mano D. Matukienė.
Premjeras žada verslininkams palengvinti naštą didinant atlyginimus ir atidėti kuriam laikui mokesčių mokėjimą.
„Yra apsispręsta ir kalbėta su mokesčių inspekcija. Aš manau, artimiausiu metu, jeigu reikės, bus paruošta tam tikra dokumentacija, kad jie tiesiogiai kreipiasi į mokesčių inspekciją su atliktais paskaičiavimais ir įrodomu pagrįstumu, kad tam tikram laikotarpiui būtų galima nukelti mokesčių mokėjimą vėlesniam laikotarpiui“, – sako A. Butkevičius.
„Mes jau pripratom per 4 metus prie tų drastiškų priemonių. Aš galvoju, kad tie, kurie išgyveno tuos keturis metus, išgyvens ir šitą laikotarpį, aš tikiu. O atleidimas darbuotojų nėra pati drastiškiausia priemonė. Drastiškiausia priemonė būtų bankrotas. Tada visų darbuotojų yra išėjimas į gatvę“, – tikina picerijų tinklo „Submarine“ bendrasavininkis R. Kairys.
Verslininkai sako pritariantys, kad jų darbuotojai turi uždirbti Lietuvoje ir neemigruoti į kelis kartus didesniais atlyginimais juos viliojančias kitas šalis. Tačiau jie tikina, kad verslo finansines galimybes riboja bendra šalies rinka, todėl iš naujosios valdžios tikisi daugiau dėmesio verslo problemoms.
