„Pirmieji rinkų atsigavimo ženklai pasirodė pavasarį ir buvo itin ryškūs balandį ir gegužę, ši tendencija išliko ir vasaros mėnesiais. Mūsų asociacijos parduodamų TIR knygelių skaičius pastaraisiais mėnesiais padidėjo 20 proc., o šios knygelės būtinos gabenant krovinius Rytų kryptimi“, – teigė Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Valdas Gilys.
Lig šiol transporto bendrovės dažniau krovinius vežė iš Europos į Rusiją, o krizės metais ne viena bendrovė įsitvirtino Europos viduje. Gavo užsakymų, pavyzdžiui, iš gamyklos vienoje šalyje vežti krovinius į kitą Europos valstybę.
Vežėjai iš tokių paslaugų uždirba apie 80–90 euro centų už kilometrą – tokių pajamų pakanka, kad įmonė išgyventų.
„Gerų ženklų tikrai jaučiame, darbo yra sočiai, jeigu tokia padėtis bus ir toliau, galima normaliai dirbti“, – sakė A.Griciaus autotransporto įmonės savininkas Antanas Gricius.
Jis teigė, kad bendrovė apie 30 proc. savo pajėgumų nukreipė į Vakarų Europos rinkas, jose ėmėsi vidinių vežimų.
Įmonės „Transekspedicija“ generalinis direktorius Vidmantas Pelėda taip pat tvirtino, kad šiemet užsakymai po truputį kopia į viršų.
„Vežame nuo Ispanijos iki Kazachstano, visose rinkose jaučiame pakilimą. Stengiamės tolygiai dirbti su visomis valstybėmis, kad verslas išliktų stabilus ir nepriklausomas nuo vienos šalies“, – sakė V.Pelėda.
Daugiau užsakymų vežėjai gauna vežti krovinius ir tarp Rusijos ir Europos. Šie užsakymai Lietuvos bendrovėms paprastai yra pelningesnį negu vidiniai maršrutai Europos šalyse.
Asociacijos „Linava“ specialistai teigė, kad geriausiai sunkmetį išgyveno tie vežėjai, kurie gabeno būtiniausius produktus ir turėjo šaldomųjų puspriekabių parką.
