Ilgai trukusiems ginčams dėl mobiliojo ryšio poveikio sveikatai atėjo galas. Danijos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad ilgalaikis mobiliojo telefono naudojimas neturi įtakos piktybinių smegenų auglių formavimuisi ir nedidina pavojaus susirgti smegenų vėžiu. Tai buvo fundamentaliausias tyrimas iš visų iki šiol atliktų. Jis apėmė kelis dešimtmečius ir kelias dešimtis tūkstančių žmonių.
Nedidina pavojaus susirgti
Danijos vėžio epidemiologijos instituto daktarės Isabelle Deltour vadovaujama tyrėjų grupė analizavo smegenų vėžio atvejus Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Šiose valstybėse mobiliojo ryšio skverbtis yra viena didžiausių pasaulyje.
Specialistai fiksavo onkologinių ligų skaičių per metus tarp 20–79 metų gyventojų ir analizavo metinę susirgimų vėžiu dinamiką. Ištirta 60 tūkst. pacientų, kuriems tokia liga buvo diagnozuota nuo 1974-ųjų iki 2003-iųjų.
Mokslininkai konstatavo, kad per visą 30 metų laikotarpį smegenų vėžio skaičiaus kreivė buvo stabili – mažėjo arba tolygiai didėjo dar prieš atsirandant mobiliajam ryšiui. Tiriant 1998–2003 metų masinio mobiliųjų telefonų naudojimo laikotarpį nenustatyta jokios smegenų vėžio atvejų gausėjimo tendencijos.
Tyrimo išvadose skelbiama: teiginiai, kad kalbėjimas mobiliuoju telefonu gali padidinti piktybinių smegenų auglių riziką ar net būti jų priežastimi, yra moksliškai nepagrįsti. Komentuodami šias išvadas mokslininkai neatmetė tikimybės, jog naudojimosi mobiliuoju ryšiu laikotarpis galbūt per trumpas, kad būtų galima nustatyti mobiliųjų telefonų ir smegenų vėžio tarpusavio ryšį. Tačiau turimi duomenys neleidžia šios ligos sieti su didėjančiu mobiliųjų telefonų naudojimu.
Baiminamasi dėl informacijos stokos
Organizacijos „Ekoinstitutas“ vadovė Silvinija Simonaitytė LŽ sakė, kad pasaulyje atliekama nemažai tyrimų, kuriais bandoma paneigti arba patvirtinti mobiliojo ryšio įtaką žmonių sveikatai. Tačiau gyventojai apie juos ir jų rezultatus žino per mažai.
„Lietuvoje atlikti tyrimai rodo – mūsų žmonės dėl to labai baiminasi. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad informacijos trūksta daugiau kaip pusei gyventojų. Nepagrįstas baimes gali išsklaidyti tik patikimos žinios jų vertinimas. Šalies sveikatos apsaugos politika turėtų prisiimti dalį atsakomybės šviečiant visuomenę, kaip saugiai naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, vartotojus privalėtų papildomai informuoti ir gamintojai bei pardavėjai“, – mano S.Simonaitytė.
Kuo daugiau antenų, tuo sveikiau?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto ir Telekomunikacijų inžinerijos katedros docentas Ričardas Visvaldas Pocius LŽ aiškino, kad šiandien kategoriškai teigti, jog mobiliojo ryšio spinduliuotė kenkia sveikatai ir sukelia vėžį, yra tolygu šarlatanizmui. „Mes, technikai, sekdami naujausius darbus ir patys tyrinėdami nustatome tik realų magnetinio lauko stiprumą, o poveikį tirti paliekame gydytojams. Jie irgi iki šiol dar to neįrodė“, – kalbėjo R.V.Pocius.
Paklaustas, kas mus supančiame elektromagnetiniame lauke skleidžia didžiausią spinduliuotę, pašnekovas paminėjo radijo ir televizijos stotis. „Radijo ir TV stočių sukuriamas laukas yra stipresnis nei skleidžiamas mobiliojo ryšio bazinių stočių. Tačiau arti kūno naudojamas mobilusis telefonas sukuria šimtus kartų didesnį lauko stiprį negu bazinės stotys“, – dėstė mokslininkas.
Pasak jo, Lietuvoje antenoms galiojančios normos yra vienos griežčiausių Europos Sąjungoje (ES). Ir toks sprendimas priimtas ne todėl, jog antenos – labai stiprios, o dėl to, kad nuo galimo poveikio būtų apsaugoti šalies gyventojai. „Yra viena tiesa, kuria vartotojai negali patikėti: kuo daugiau įrengta bazinių stočių, t. y. ryšio antenų, tuo mažiau spinduliuoja mobilusis telefonas. Kai žmogus nesuvokia elektromagnetinių bangų veikimo ir jų susidarymo proceso, veikia psichologinis faktorius. Tai daro netgi didesnę neigiamą įtaką vartotojo sveikatai nei realus fiziologinis poveikis. Neretai tenka sulaukti gyventojų skundų, kuriuose jie rašo kenčiantys didelius galvos skausmus ir įtariantys, jog to priežastis – ant namo stogo sumontuota antena. Tačiau patikrinus atvejį paaiškėja, kad antena išvis net nėra įjungta. Jeigu bazinė stotis įrengta ant daugiabučio stogo, tame name gyvenantis žmogus nejaučia jokio poveikio. Pagal fizikinius dėsnius antena išilgai savo ašies nespinduliuoja“, – aiškino R.V.Pocius.
Kad bazinių stočių tankis šalyje didėja, pasak mokslininko, nėra blogai, priešingai – dėl to mažiau spinduliuoja mobilieji telefonai.
Griežti reikalavimai nelaužomi
Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos ekspertizės skyriaus vedėjas Marius Urbonas patikino, kad užpernai ir pernai mobiliojo ryšio bazinių stočių skleidžiamos spinduliuotės viršijimo šalyje nebuvo nustatyta. „Šiemet dar atliekami bazinių stočių matavimai, todėl apibendrintos informacijos nėra. Iki šiol nesame jos gavę apie viršijimus. Mus pasiekiančiuose gyventojų skunduose dažniausiai keliamos dvi versijos: galbūt spinduliuotės normos viršijamos ir galbūt esama su tuo susijusių sveikatos pokyčių. Tačiau atlikus tyrimus nė karto nepavyko patvirtinti skunduose keliamų versijų. Lietuvoje normos yra griežtos ir jų atsakingai laikomasi“, – LŽ tvirtino M.Urbonas.
Paklaustas, kaip, jo žiniomis, į tokias griežtas spinduliuotės normas reaguoja šalies mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai, pašnekovas teigė esąs įsitikinęs, kad jie techniškai tam pasirengę ir bet kokie pokyčiai lemtų tik didesnes investicijas. „Jeigu spinduliuotė griežtai reglamentuojama, kaip šiuo metu ir yra Lietuvoje, techniškai nereikia galingų stočių, bet kuriamas tankesnis tinklas. Jei norma būtų švelnesnė, galingesnės stotys būtų įrengiamos rečiau. Ir nors tankus bazinių stočių tinklas susijęs su mažesnės spinduliuotės palaikymu šalyje, gyventojai, matydami antenas, patiria psichologinę įtampą. Pavyzdžiui, dėl radijo ir televizijos stočių niekas nesiskundžia, nors jų galingumas ir spinduliuotė yra didesni“, – dėstė specialistas.
M.Urbonas sakė atkreipęs dėmesį, kad Lietuvos gyventojai kasmet tampa vis informuotesni, nes sulaukiama mažiau skundų ir paklausimų, tačiau ši problema tebėra opi.
Faktai
Dėl žinių stokos Lietuvos žmonės vis dar mano, kad mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos gali turėti neigiamą poveikį sveikatai ir net sukelti vėžį. Tai atskleidė naujausias organizacijų „Ekoinstitutas“ ir „Powerwatch“ (Didžioji Britanija) užsakymu šių metų rugsėjį rinkos tyrimų bendrovės AC „Nielsen Baltics“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas. Jį inicijavusio „Ekoinstituto“ vadovė S.Simonaitytė aiškina, kad tyrėjai siekė įvertinti krašto žmonių žinias apie elektromagnetinę spinduliuotę ir požiūrį į galimą jos poveikį sveikatai.
Kaip parodė apklausos rezultatai, 88 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog sklisdamos elektromagnetinės bangos neva kenkia jų sveikatai. Beveik pusė (42 proc.) respondentų įsitikinę, kad jos labai kenkia. Paprašius išvardyti, kas skleidžia elektromagnetines bangas, dažniausias tyrimo dalyvių atsakymas buvo – mobilusis telefonas (55 proc. apklaustųjų). Kur kas mažiau asmenų įvardijo mobiliojo ryšio bazines stotis (antenas) – 31 proc., mikrobangų krosneles – 27 proc., televizorius – 9 proc. respondentų.
Lietuvos gyventojai mano, kad elektromagnetinės bangos gali išprovokuoti vėžį kaip ir rūkymas. Kaip šią ligą sukeliantį faktorių 49 proc. apklaustųjų nurodo rūkymą, tik procentu mažiau – elektromagnetines bangas. Kitų respondentų nuomone, vėžiu galima susirgti ir dėl netinkamos mitybos (44 proc.), radiacijos (40 proc.), streso (40 proc.), oro užterštumo (38 proc.), paveldimumo (34 proc.), cheminių medžiagų (30 proc.), alkoholio (27 proc.) ir kt.
