Vidutinė alga iki mokesčių, palyginti su 2012 m., padidėjo 5 procentais, arba 106 litais, ir sudarė 2230 litų.
Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vartotojų kainų pokyčius) 2013 m. padidėjo 3,7 procento.
Didžiausią bruto darbo užmokestį gavo finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai – apie 4200 litų, informacijos ir ryšių – apie 3600 litų, ir elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonių darbuotojai – apie 3160 litų.
Daugiau nei 20 tūkst. litų uždirba 761 žmogus
Mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių darbuotojai – apie 1350 litų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos – apie 1700 litų, administracinės ir aptarnavimo veiklos, kitos aptarnavimo veiklos – apie 1860 litų, bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių darbuotojai – apie 1900 litų.
Išankstiniais vertinimais, 2013 m. spalio mėn. ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 1096 litus ir mažiau, kiti 25 procentai darbuotojų gavo nuo 1097 iki 1638 litų, kitas ketvirtadalis darbuotojų uždirbo nuo 1639 iki 2612 litų, o likęs ketvirtadalis − daugiau nei 2613 litų.
Daugiau nei 20 000 litų darbo užmokestį spalio mėn. gavo 761 darbuotojas (4-iais darbuotojais mažiau nei 2012 m.).
Darbo užmokestis didėjo visoms darbuotojų grupėms – ir daugiau uždirbantiems, ir mažesnį (tiek minimalųjį, tiek didesnį nei 1000 ar 1500 Lt) darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams (remiantis „Sodros“ duomenimis)
Optimizmo daugiau
Šalies ekonomikos pokyčius per praėjusius metus gyventojai vertino geriau nei 2012 m. pabaigoje.
Taip pat daugiau gyventojų pajuto ir savo šeimos finansinės padėties pagerėjimą. Prognozuodami šalies ekonomikos pokyčius artimiausiems 12 mėn., gyventojai praėjusių metų pabaigoje buvo optimistiškesni nei prieš metus.
Šalies ekonominės padėties pagerėjimo per artimiausius metus tikėjosi 31 procentas gyventojų, prieš metus taip manančiųjų buvo 27 procentai. Manančių, kad šalies ekonominė padėtis pablogės, dalis sumažėjo nuo 30 procentų 2012 m. pabaigoje iki 22 procentų 2013 m. pabaigoje.
Gyventojų nuomonė apie savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas taip pat buvo optimistiškesnė. Besitikinčių finansinės padėties gerėjimo, dalis padidėjo nuo 15 iki 21 procento, manančiųjų, kad padėtis blogės, sumažėjo nuo 25 iki 18 procentų.
Šiek tiek daugiau kaip pusė (56 proc.) gyventojų manė, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nepasikeis.
Daugiau sutaupančių
Gyventojų, teigiančių, kad jie nors kiek sutaupo, per metus padaugėjo nuo 29 iki 39 procentų.
Vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, gyventojai jau planuoja didinti išlaidas didesniems pirkiniams, tokiems kaip baldai ar buities technika. 2013 m. gruodžio mėn. apklausa parodė, kad per artimiausius 12 mėn. didinti išlaidas didesniems pirkiniams ketina 19 procentų gyventojų.
