Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Violeta Klyvienė: krizių neišvengsime, klausimas, kaip į jas reaguosime?

Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė
Redakcijos archyvo nuotr. / Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Krizės buvo ir bus, tačiau svarbu imtis prevencinių priemonių ir padidinti ekonomikų atsparumą sugebant išvengti blogiausio pasikartojus naujai krizei – tai buvo pagrindinė šių metų Europos ekonomikos forumo Briuselyje žinia.

Į kasmetinį forumą susirinkę apie pusę tūkstančio verslo, akademinės bendruomenės ir valdžios atstovų iš visos Europos Sąjungos diskutavo apie visą pasaulį sukrėtusią ir, akivaizdu, kad vis dar nepasibaigusią ekonomikos krizę bei sugebėjimą atgauti jėgas.

Pagrindinės grėsmės naujai krizei – nesugebėjimas laikytis fiskalinės drausmės. Vis dėlto, reikalavimų laikytis vien tik žemos infliacijos ir valstybės deficito, mažesnio nei 3 proc. BVP, nebepakanka. Ryškus to pavyzdys yra Airija, todėl ateityje numatyta stebėti pagrindinius makroekonomius nesubalansuotumus, kad ateityje jie nesudarytų sąlygų atsirasti tokiems grėsmingiems ekonomikos raidos scenarijams. Europos Komisija pasiruošusi imtis naujų krizės prevencijos priemonių. Todėl ypač daug dėmesio forumo metu buvo skirta griežtesnės rinkų ir tame tarpe bankų priežiūros temai.

Neabejotinai visų šių priemonių įgyvendinimas turi ir pliusų, ir minusų visai Europai, o kartu ir Lietuvai. Akivaizdu, kad papildomi kapitalo reikalavimai tikrai nepaskatins kreditų atsigavimo ir atitinkamai lems didesnes palūkanas jau esamiems bankų skolininkams bei potencialiems klientams, norintiems pasiimti kad ir naują paskolą būstui. Visgi, tikimasi, kad visos naujos bankų veiklą griežtinančios priemonės turės santykinai nedidelį neigiamą poveikį BVP, o visus kaštus kompensuos tikimybė išvengti tokio masto finansinių krizių ateityje.

Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos, o ir Baltijos šalių, kaip rizikingiausių ES rinkų, klausimą užgožė Graikijos skolų problemos. Kaip teigė Europos Komisijos Pirmininkas Jose Manuel Barroso, vis labiau ryškėja dviejų greičių Europa – sparčiai auganti Vokietija, Prancūzija ir atsiliekantys Europos pietūs su Graikija ir jos skolų krize priešakyje. Vis dėlto, Baltijos šalių ekonomikos – taip pat neliko nepastebėtos. Švedijos centrinio banko vadovas Stefan Ingves pritaikė posakį „Kai skolos suriša rankas“ („If in debt you are not free“) ir akcentavo, kad Švedijos ekonomika sėkmingai kratosi skolų šleifo. Tuo tarpu Baltijos šalių ekonomikos skolų dar neatsikratė. Buvo prisimintos Švedijos bankų klaidos Baltijos rinkose ir pripažinta, kad jei Švedijos centrinis bankas reikiamas priemones būtų pritaikęs anksčiau – neigiamos globalios krizės pasekmės būtų buvusios lengvesnės tiek Švedijai, tiek ir Baltijos šalims.

Aišku viena, net jei ir džiaugiamės spartesniu nei prognozuota ekonomikos atsigavimu, turime imtis struktūrinių reformų ir griežtos fiskalinės drausmės priemonių. Kaip teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Chosė Anchelis Gurija Trevinjas, Jei Europa neišspręs ilgalaikio nedarbo problemos ir nesusitvarkys su skolų krize, euro zonos ekonomikos augimas ateinančius penkiolika metų bus perpus mažesnis nei prieš krizę.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką