Lietuvos banko prognozėmis, šiemet kainos augs 1 proc. ar dar mažiau, kitąmet infliacija sieks 1,5 proc., o 2016 metais – 1,9 proc., pareiškė jis Atėnuose interviu agentūrai „Bloomberg“.
Nuo 2006 metų, kai šalies prašymas įstoti į euro zoną buvo atmestas dėl, kaip tuomet manyta, nepakankamai stabilių kainų, Lietuva padarė milžinišką pažangą, sakė V.Vasiliauskas.
„Iš esmės mes atitinkame kriterijus ir sieksime, kad taip būtų ir toliau“, - teigė jis.
V.Vasiliausko teigimu, Lietuvos ekonominėse prognozėse jau buvo atsižvelgta į augimo lėtėjimą Rusijoje ir nemanoma, kad dėl įtampos Ukrainoje augimas dar sulėtėtų. Šalis taip pat ėmėsi priemonių hipotekos paskolų išdavimui apriboti, kad išvengtų burbulo nekilnojamojo turto rinkoje.
„Esame pasirengę bet kokiam burbului nekilnojamojo turto rinkoje“, - sakė Lietuvos banko vadovas.
Jeigu Lietuvos prašymas dėl narystės euro zonoje liepą bus patenkintas, šalis galės iš karto imtis veiksmų savo finansų sistemai į naująją valiutos bloko bankų sąjungą integruoti, pareiškė jis.
„Lietuva su savo bankais ir su Europos centriniu banku kalbasi apie tai, kaip valdyti perėjimą, jeigu viskas vyks taip, kaip planuojama“, - pareiškė V.Vasiliauskas. Anot jo, artimiausiais mėnesiais galėtų būti atlikta bankų turto kokybės peržiūra.
„Savo bankų sektoriuje nesitikime jokių staigmenų. Jeigu sprendimas bus teigiamas, turto kokybės peržiūros rezultatus galėsime turėti rugsėjį ir paskui, žinoma, pradėsime testavimą nepalankiausiomis sąlygomis“, - teigė centrinio banko vadovas.
ECB jau pradėjo precedento neturinčią didžiausių euro zonos bankų „sveikatos patikrą“.
Lietuvos bankų sistemoje dominuoja Skandinavijos bankai, įskaitant SEB, „Swedbank“ ir DNB.
Aštuoniolikos euro zonos šalių bankų balansus šiuo metu tikrina ne mažiau kaip 1 tūkst. auditorių iš įvairių audito įmonių, įskaitant KPMG ir „Deloitte“.
