Ketvirtadienį Europos centrinis bankas (ECB) pranešė, kad euro zonos būklė yra prastesnė, nei tikėtasi. Dėl to buvo sumažintos metinio augimo prognozės. Numatoma, kad šiemet euro zonos metinis augimas sieks 0,9 proc., 1,6 proc. kitąmet ir 1,9 proc. 2016 metais. Prognozės nuo birželio buvo koreguotos į neigiamą pusę.
Frankfurte 15min.lt paklaustas, kaip tai atsilieps Lietuvai, V.Vasiliauskas atsakė, kad neigiamai.
„Lietuvai tai gali atsiliepti per tokius kanalus kaip užsienio prekyba. Jeigu stoja mūsų didžiausių prekybos partnerių ekonomikos, tai, be jokios abejonės, tai daro įtaką mūsų eksportui“, – ECB pastate sakė jis.
Lietuvos banke pirmadienį bus pristatytos Lietuvos ekonomikos augimo prognozės. Dėl Rusijos sankcijų ir euro zonos bėdų, jos, panašu, bus prastesnės už ankstesnes.
„Na, mes matome tam tikras mažėjimo tendencijas, bet konkrečius skaičius pateiksime pirmadienį. Pirmadienį pristatysime ir poveikį rusiškų sankcijų Lietuvos ekonomikai. Be jokios abejonės, tas poveikis yra, bet jis nėra dramatiškas“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Baisu, kad kainos neauga
Nors visuomenė įsitikinusi, kad kainos dramatiškai auga dėl euro įvedimo, statistika to neliudija
Ketvirtadienį Frankfurte prie Maino, kur 15min.lt vieši ECB ir Lietuvos banko kvietimu, ECB prezidentas Mario Draghi pasiuntė žinią, kad ECB darys viską infliacijai paspartinti. Dabar ji euro zonoje tesiekia vos 0,3 proc. ir taip smarkiai atsilieka nuo ECB tikslo – 2 proc.
Panaši situacija yra ir Lietuvoje. Nors visuomenė įsitikinusi, kad kainos dramatiškai auga dėl euro įvedimo, statistika to neliudija.
„Infliacija iš tikrųjų yra maža. Pagrindiniai faktoriai, kurie lemia žemą infliaciją, yra energetikos išteklių ir maisto produktų kainos. Didelių skirtumų nėra, panašu, kad panašus žemas lygis išsilaikys ir artimiausiu metu. (…) Akivaizdu, kad realiosios pajamos didėja daugiau, nei kyla kainos. Ir tai yra faktas. Mano galva, tuo viskas pasakyta. Visa kita yra tik spekuliacijos“, – sakė V.Vasiliauskas.
