Pernai 35,7 tūkst. mokesčių mokėtojų deklaravo savo veikloje patyrę nuostolių už 5,7 mlrd. litų. Atlikus analizę paaiškėjo, kad apie 50 proc. pelno mokesčio deklaracijas teikiančių įmonių (apie 18 tūkst.) pastaruosius kelerius metus deklaravo negaunančios pelno, vadinasi, ir nemokančios pelno mokesčio.
„VMI atlikta analizė rodo, kad nemažai įmonių kelerius metus iš eilės deklaruoja nuostolį, tačiau nepaisant to, veiklos nenutraukia. Kyla pagrįstų abejonių, ar įmonės nebando išvengti mokestinių prievolių, neapskaitydamos visų pajamų. 2009-2012 metais nuostolingą veiklą vykdžiusios įmonės, kurių nuostoliai vis didėjo, sulauks kontrolės veiksmų. Taip pat VMI projekto metu tikrins įmones, deklaruojančias nuostolius, tačiau neteikiančias finansinės atskaitomybės ataskaitų Registrų centrui“, – sako projekto vadovas, VMI prie FM Atrankos ir paramos auditui departamento direktorius Valdas Buginskis, pažymėdamas, kad mokesčių administratoriaus dėmesio sulauks tiek didžiosios, tiek vidutinės, tiek mažosios įmonės.
Pastebėta, kad nuostolingai dirbančios įmonės dažnai veiklą vykdo iš fizinių asmenų (akcininkų) skolintų lėšų. Pagal pateiktąsias deklaracijas, kelerius metus iš eilės daugiau sąnaudų patiria nei gauna pajamų mažosios įmonės, veiklą vykdančios didmeninės ir mažmeninės prekybos, automobilių remonto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei kituose didele mokesčių nemokėjimo rizika pasižyminčiuose veiklos sektoriuose. Paprastai tokių bendrovių savininkai, vadovai gauna vos minimalią algą, pelno nėra, tačiau savą verslą nuolat paremia šeimos pajamomis, santaupomis, dovanotomis ar pasiskolintomis lėšomis.
Atrinktų įmonių vadovai, argumentuotai nepagrindę įtarimų sukėlusių rodiklių, bus kviečiami pokalbiams, – sakė VMI atstovas.
Tikrinant nuostolingas įmones, pastebima, kad siekdamos nemokėti pelno mokesčio įmonės ne tik nedeklaruoja visų gautų pajamų, bet ir neleistinai didina veiklos sąnaudas, pvz., akcininkų kelionių, rinkodaros paslaugų išlaidomis, suteikia susijusiems asmenims dideles paskolas be palūkanų arba su itin mažomis palūkanomis. Taip pat dažnai nurašomos beviltiškos skolos, kurių vėliau mokėtojai negali pagrįsti dokumentais.
Siekiant išsiaiškinti kiekvienos konkrečios įmonės veiklai būdingus ypatumus, kitas objektyvias aplinkybes, kurios VMI nėra žinomos, mokesčių administratorius atrinktiems mokesčių mokėtojams jau išsiuntė laiškus su prašymu paaiškinti pagrindines mokestinių nuostolių susidarymo priežastis.
„Atrinktų įmonių vadovai, argumentuotai nepagrindę įtarimų sukėlusių rodiklių, bus kviečiami pokalbiams. Kiekvienos įmonės situacija bus vertinama itin atidžiai, nes kiekvieno ekonominę veiklą vykdančio subjekto tikslas yra gauti pelno, o ne metai po metų turėti nuostolių“, – teigia Valdas Buginskis ir atkreipia dėmesį, jog gavę klausimynus įmonės, nelaukdamos mokesčių specialistų vizitų, turėtų pačios dar kartą įvertinti pateiktų duomenų teisingumą, o pastebėtus trūkumus nedelsdamos pašalinti. Deklaracijas galima tikslinti už einamuosius ir už penkerius praėjusius metus.
