Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

VMI parengė naują kovos su šešėline ekonomika planą

Infliacija
T. Urbelionio/ BFL nuotr. / VMI parengtame plane yra numatytos 33 svarbiausios mokestinės rizikos, dėl kurių biudžetas netenka pajamų.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Valstybinė mokesčių inspekcija parengė specialią strategiją, kuri turėtų padėti sumažinti šešėlinės ekonomikos dydį. Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Modestas Kaseliauskas.

„Krizės laikotarpiu yra verslo ir mokesčių mokėtojų, kurie negalėdami išspręsti savo problemų pasiduoda pagundai eiti į šešėlį“, – sakė premjeras Andrius Kubilius. Anot jo, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) parengė neblogą kovos su šešėline ekonomika strategiją. Be to, siūlymus Vyriausybei teikia speciali darbo grupė. „Šios strategijos įgyvendinimui stinga efektyvaus bendradarbiavimo su kitomis žinybomis“, – sakė premjeras.

Finansų ministrės teigimu, naujoje strategijoje pirmiausia kalbama apie pagalbą mokesčių mokėtojams. „Norime atskirti mokesčių mokėtojus, kurie negali ir nežino, kaip mokėti mokesčius, nuo tų, kurie nenori mokėti mokesčių ir kurių atžvilgiu jau turi būti taikomos kontrolės priemonės“, – kalbėjo I.Šimonytė.

M.Kaseliauskas pridėjo, kad VMI parengtame plane numatytos 33 svarbiausios mokestinės rizikos, dėl kurių biudžetas netenka pajamų. „Kiekvienai rizikai numatytos poveikio priemonės: komunikavimo, pagalbos, stebėsenos ir teisinės“, – vardijo VMI viršininkas.

Šešėlio dydis neaiškus?

Biudžetui, anot M.Kaseliausko, yra svarbiausi keturi mokesčiai: gyventojų pajamų, pridėtinės vertės, akcizo ir pelno. Atsižvelgiant į šių mokesčių slėpimą esą ir reikėtų skaičiuoti, kiek biudžetas netenka pajamų.

Tačiau patikimų statistinių vertinimų, kokio dydžio yra šešėlinė ekonomika, pasak I.Šimonytės, nėra. „Populiariausias šaltinis yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimas, kuris remiasi apklausomis, tačiau tai tikrai nėra patikimas statistinis vertinimas“, – sakė I.Šimonytė. Statistiniai vertinimai esą visada būna post factum ir rodo tai, kas buvo praeityje, o ne tai, kas yra dabar.

Tačiau finansų ministrė pridėjo, kad „teoriškai yra kažkur pusės milijardo litų bazė, kuri turėtų būti biudžete, jei visi tinkamai mokėtų ir apskaitytų pridėtinės vertės mokestį“.

Kiek gali būti nesurinkta pajamų dėl kitų mokesčių slėpimo, ministrė nevertino. „Kiekvienas reiškinys turi savo mastą ir jis nėra taip lengvai pamatuojamas makroekonomikos parametrais, kaip pridėtinės vertės mokestis, kurį hipotetiškai įvertinti yra lengviausia“, – aiškino ji.

Naujienų portalas 15min.lt primena, kad naujausio LLRI tyriimo duomenys rodo, jog praėjusiais metais šešėlinė ekonomika Lietuvoje siekė 23 proc. BVP. Prognozuojama, kad šiemet ji išaugs iki 27 proc. BVP.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką