Dauguma apklausoje dalyvavusių Vokietijos įmonių ekonominę padėtį Baltijos šalyse 2014 m. pavasarį vėl vertina „gerai“ arba „patenkinamai“. 2013 m. Baltijos valstybių ekonominė plėtra buvo žymiai didesnė nei ES vidurkis. Trečdalis apklaustųjų įmonių atstovų Estijoje ir beveik ketvirtadalis Latvijoje dabartinę ekonomikos situaciją vertina „gerai“. Lietuvoje respondentų nuomonė yra pozityviausia ir 2014 m. pavasarį beveik 60 proc. įmonių buvo patenkintos esama ekonomine padėtimi.
Dauguma vokiškų įmonių mano, kad bendros ūkio perspektyvos taip pat yra geros. Estijoje maždaug trečdalis apklaustųjų tikisi tolimesnio pagerėjimo, Latvijoje ir Lietuvoje – tokios nuomonės yra net daugiau nei pusė apklaustųjų.
Be to, didžioji dauguma apklausos dalyvių yra patenkinti esama jų verslo šakos situacija. Kaip ir per praėjusius trejus metus jie tikisi tolimesnės plėtros. Ypač didelis pasitenkinimas ir optimizmas jaučiamas statybos ir paslaugų sektoriuose.
Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, Baltijos šalyse apklaustos įmonės savo konkurencingumą vertina geriau nei bendrą šalies ar savo ūkio šakos augimą. Estijoje ir Latvijoje kas antras apklausoje dalyvavęs verslininkas yra patenkintas savo įmonės padėtimi, Lietuvoje – net du trečdaliai. Praktiškai niekas neįvertino savo verslo situacijos „blogai“. Be to, visose trijose šalyse apklausos dalyviai tikisi, kad šiais metais padėtis jų versle dar labiau pagerės.
Įmonės jaučia toliau augančią vidaus paklausą. Estijoje ir Latvijoje privataus sektoriaus vartojimas tapo pagrindiniu augimo varikliu. Visose trijose Baltijos šalyse privataus sektoriaus vartojimo augimas buvo spartesnis nei bendras ūkio augimas. Lyginant su labai dideliais lūkesčiais šių metų apyvartos augimui, apklausoje dalyvavusios Baltijos valstybių įmonės eksporto augimą vertina santūriau.
Apklausa rodo, kad dėl planuojamo euro įvedimo nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje dirbančios įmonės tikisi tolimesnių privalumų savo verslui.
Apklausoje dalyvavusios Vokietijos įmonės šiais metais ketina likti prie panašių išlaidų investicijoms. Nepaisant tikėtino atlyginimų kilimo, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jos planuoja šiais metais steigti naujas darbo vietas. Lietuvoje kas antra apklausta įmonė planuoja įdarbinti naujus darbuotojus. Lyginant su ankstesnėmis apklausomis tai didžiausias rodiklis.
Vyraujantis optimizmas dėl ekonomikos plėtros tendencijų bei nuosavo verslo perspektyvų lemia ir šių metų Baltijos šalių patrauklumo verslui vertinimą. Vertinimo faktorių visuma byloja apie šiemet žymiai išaugusį pasitenkinimą verslo aplinka. Lyginant su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis, Lietuva ir Estija beveik pagal visus vietos verslui kriterijus užima pirmąsias vietas. Latvija, šiame regione įsikūrusių įmonių nuomone, yra taip pat labiau nei vidutiniškai patraukli vieta verslui plėtoti.
Vokiškos įmonės Estijoje jau spėjo sukaupti teigiamos euro įvedimo (2011) patirties. Latvijoje dirbančios įmonės taip pat tikisi teigiamo ES šalių bendrosios valiutos poveikio savo verslui. Apklausa rodo, kad dėl planuojamo euro įvedimo nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje dirbančios įmonės tikisi tolimesnių privalumų savo verslui. Daugiau nei trys ketvirtadaliai apklaustųjų palankiai vertina euro įvedimą bei su tuo susijusių transakcijų kaštų mažėjimą ir kainų skaidrumo padidėjimą. Nereiktų pamiršti ir labai pozityvaus euro įvedimo visose Baltijos valstybėse psichologinio veiksnio. Regionas bus labiau pastebėtas potencialių partnerių bei investuotojų.
Šiais metais visose trijose šalyse aiškiai pastebima, kad ir toliau tikimasi skubių Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių veiksmų, siekiant valdžios organų veiklos ir viešųjų pirkimų konkursų skaidrumo, taip pat mokestinių klausimų svarstymo bei mokesčių institucijų veiklos efektyvumo gerinimo.
Apklaustųjų įmonių atstovų nuomone, išlieka aktualūs darbo rinkos klausimai. Politiniai ir ekonominiai sprendimai ypač laukiami šiose srityse: kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla rinkoje, profesinio ugdymo sistemos Estijoje ir Latvijoje bei darbo teisės lankstumas Lietuvoje. Dažniausiai įvardijamas vokiškų įmonių pasiūlymas nacionalinėms vyriausybėms – praktinio ir į ateitį orientuoto profesinio ugdymo įvedimas.
„Vokiškos įmonės sveikina pirmuosius konkrečius Latvijos vyriausybės žingsnius profesinio ugdymos srityje, – apklausos pristatymo metu sakė Maren Diale-Schellschmidt, AHK valdybos narė – vykdančioji direktorė. – 2013 metų vasarą tarp Vokietijos ir Latvijos pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo profesinio ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo srityje. Memorandumo tikslams pasiekti AHK biure Latvijoje pradėjo dirbti ekspertas iš Vokietijos, kuris pagelbės vietiniams partneriams ir Vokietijos bei Latvijos įmonėms, norinčioms pagal vokišką modelį diegti dualaus profesinio mokymo sistemą savo įmonėse. Mes tikimės, kad tokiu būdu teigiami signalai pasieks ir Lietuvą bei Estiją.“
Vokiškos įmonės suvokia, kad šios priemonės yra patrauklios įmonių darbuotojams ir tuo pačiu gali padėti didinti įmonių verslo sėkmę Baltijos valstybėse, – paaiškino Ingrīda Ķirse.
Atsižvelgiant į turimą patirtį ir ilgalaikius verslo Baltijos valstybėse lūkesčius, Estijoje vėl įsikurtų 94 proc. apklaustųjų įmonių. Lietuvoje ir Latvijoje – 90 ir 81 proc. Nepaisant praėjusių krizių šis vertinimas išlieka pastovus dešimt metų, kas liudija apie Baltijos valstybių patrauklumą verslo plėtrai.
Tai atsispindi ir investicijose į savo darbuotojus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų nurodė, kad įmonėje nuolat organizuojami darbuotojų mokymai. Mažiausiai pusei įmonių yra svarbūs nuolatiniai vizitai motininėje įmonėje ir premijinės sistemos.
„Vokiškos įmonės suvokia, kad šios priemonės yra patrauklios įmonių darbuotojams ir tuo pačiu gali padėti didinti įmonių verslo sėkmę Baltijos valstybėse, – paaiškino Ingrīda Ķirse, AHK Latvijos regiono prezidentė, spaudos konferencijos Rygoje metu. – Inovatyvumas ir gebėjimas prisitaikyti yra pagrindiniai šio regiono įmonių bei jų darbuotojų ilgalaikio konkurencingumo bei atsparumo krizėms sėkmės faktoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.“
