Pasak Vyriausybės pranešimo, priemonėmis bus užkirstas kelias skaudžioms iš tokios politikos kylančioms porinkiminėms pasekmėms šalies ūkiui: infliacijai, nedarbo didėjimui, didelėms palūkanoms, skolos didėjimui, mokesčių didinimo ateityje rizikai. Įstatymais numatoma užtikrinti, kad prasidėjus sunkmečiui investuotos lėšos būtų grąžinamos į valstybės iždo sąskaitą, siekiant išlaikyti valstybės funkcijų (socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, visuomenės apsaugos ir kitų) finansavimą.
Patvirtintoje koncepcijoje numatyta, kad Valstybės iždo atsargos sunkmečiui sparčiausiai būtų kaupiamos gerais ekonomikos laikais iš įstatyme numatytų šaltinių – viršplaninių pajamų, privatizavimo, atitinkamų metų biudžete numatytų lėšų. Koncepcija taip pat numato, kad atsargos sunkmečiui kaupiamos kol pasiekiamas priimtiniausias valstybės iždo atsargų sunkmečiui dydis, lygus vienerių metų viešųjų finansų išlaidoms. Toks maksimalus atsargų dydis yra pagrįstas tarptautine patirtimi.
Sunkmečiui skirtomis atsargomis įstatymų nustatyta tvarka disponuotų tik nepriklausoma valstybės institucija – Lietuvos Bankas, todėl atsargos būtų labai apsaugotos nuo neapdairios politikos priemonių poveikio, o sukaupti piniginiai ištekliai būtų pelningai finansiškai investuojami. Sukauptos atsargos, prireikus, taip pat galėtų būti naudojamos greitam Lietuvos banko įstatinio kapitalo padidinimui, kainų stabilumo užtikrinimo palengvinimui ir valdžios sektoriaus skolos mažinimui, bet ne mažiau nei ketvirtadalis valstybės ižde sukauptų atsargų sumos turėtų likti būtinų valstybės funkcijų ir įsipareigojimų finansavimui.
Koncepcijoje numatytų iždo atsargų kaupimo taisyklių taikymas 2003–2008 m. būtų sukūręs sąlygas iš perteklinių valstybės pajamų iki pastarosios krizės pradžios sukaupti optimalias valstybės iždo atsargas (apie 20 mlrd. litų). Tokiu būdu, 2008 metais prasidėjus pasaulio finansų krizės nulemtam sunkmečiui, iš sukauptų lėšų būtų vykdytos valstybės funkcijos ir įsipareigojimai piliečiams, nedidinant valstybės skolos.
