Bendroves siūloma išlaikyti kaip svarbias nacionaliniam saugumui ir kad visuomet sprendžiamoji galia ir valia išliktų Vyriausybės rankose.
„Ateityje į oro uostus galėtume pritraukti ir privataus kapitalo, reikalingo jų plėtrai, tačiau išlaikant valstybės kontrolę“, – pranešime spaudai sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Pastaraisiais metais visi trys šalies tarptautiniai oro uostai dirbo nuostolingai. Per devynis šių metų mėnesius jie patyrė 1,6 mln. Lt nuostolių.
Susisiekimo ministerijos siūlymu, oro uostų infrastruktūra būtų panaudota formuojant įmonių įstatinį kapitalą, o žemė priklausytų tik valstybei. Numatoma, kad po pertvarkymo oro uostai šią žemę galėtų valdyti patikėjimo teise, o pačios įmonės būtų įrašytos į strateginę reikšmę turinčių bendrovių sąrašą.
Planuojama, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių pertvarkymo ar reorganizavimo atveju turi išlikti valstybės sprendžiamoji galia, o jų likvidavimo atveju, taip pat dėl bankroto, joms priklausantis nekilnojamas ir įkeistas turtas gali būti parduodamas ar kitaip perleidžiamas tik valstybės institucijoms, valstybės įmonėms arba įmonėms, kurių kapitalo dalį turi privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, tačiau valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 proc. balsų, suteikiančių šių įmonių akcijų.
Įstatymu norima padaryti lankstesnį oro uostų valdymą, pritraukti į juos dalį privataus kapitalo ir taip gerinti mūsų oro uostų infrastruktūrą. Anot ministerijos, tai būtų operatyviau priimami įmonių valdymui svarbūs sprendimai.
Susisiekimo ministerija teigia, kad dabartinis oro uostų valdymo modelis neleidžia efektyviai valdyti oro uostų, tai iš dalies lemia nuostolingą jų veiklą. Be to, šis modelis neatitinka Europos Sąjungos oro uostų valdymo praktikos.
Pernai rugsėjį Susisiekimo ministerijos parengtas projektas nukeliavo iki Seimo, tačiau parlamentarai nesvarstė tokio siūlymo ir grąžino jį tobulinti.
