Tai jis sakė interviu „Verslo žinioms“. Jo teigimu, „Westinghouse“ būtų vienas iš investuotojų ir vienas iš savininkų.
„Manau, šis projektas yra labai įdomus dėl kelių priežasčių. Svarbu tai, kad bus elektros jungtys su Lenkija, Švedija, Suomija, kurios integruoja Baltijos šalis į “Nord Pool„ energetikos sistemą. Lietuvos projekto atveju itin svarbi politinė parama – aiški vizija ir ilgalaikiai įsipareigojimai statyti atominę elektrinę. Ir tai jaučiama visose trijose Baltijos valstybėse. Mums tai labai svarbu. Patrauklumą lemia ir kiti kriterijai – gera vieta, problemų nekelia transportavimas. Potencialiai daug pranašumų turėtų suteikti vietos tiekėjai, kurie siūlo patrauklią kainą“, – sakė A.Jacksonas.
Jis neatskleidė, kokios dalies akcijų „Westinghouse“ siekia naujoje AE, esą jį riboja konfidencialumo įsipareigojimai.
„Mes garantuojame, kad reaktorius veiktų mažiausiai 60 metų Aišku, verslo projekte skaičiuojame atsipirkimą per trumpesnį laiką. Tai derybų objektas. Jei mus pasirinktų kaip strateginį investuotoją, su kitais investicijų partneriais aptartume, koks elektrinės amortizacijos laikas būtų tinkamas“, – kalbėjo jis.
Jis sakė asmeniškai netikintis Kaliningrado AE projekto ateitimi, jei Lietuva apsispręs eiti toliau.
„Reikia nepamiršti, kad Kaliningrado elektrinė būtų pastatyta energetinėje saloje. Visa infrastruktūra jai reikalinga iš Lietuvos arba Lenkijos“, – dėstė A.Jacksonas.
Interviu naujienų portalui delfi.lt A.Jacksonas sakė, kad „Westinghouse“ siūlo AP1000 reaktorių, kurio galia yra maždaug 1150 megavatų. Jo teigimu, planuojamoje aikštelėje galėtų stovėti maždaug 3 tūkst. megavatų jėgainė.
„Westinghouse“ praėjusią savaitę Vilniuje pristatė savo pasiūlymą investuoti į Visagino AE. Strateginiu būsimos AE investuotoju taip pat siekia tapti JAV ir Japonijos koncernas „Hitachi“ ir „Hitachi-GE Nuclear Energy“.
Strateginį investuotoją į naują AE tikimasi pasirinkti liepos mėnesį.
Parengiamieji naujos AE darbai turėtų prasidėti 2012 metais, realios statybos – 2014 metais. Siekiama, kad nauja AE Visagine pradėtų veikti 2020 metais. Lietuva turi valdyti ne mažiau kaip 34 proc. akcijų būsimoje jėgainėje.
