Ministerija po metų pamatė, kad negalima atsinaujinančios energetikos projektams taikyti ir paramos ES subsidijomis, ir aukštų supirkimo kainų, rašo „Verslo žinios“.
Oficialiai ūkininkams, prašiusiems 200 mln. litų paramos pagal dvi ES paramos priemones, buvo paaiškinta, kad projektai negyvybingi, nes jokie teisės aktai nenumato, kad dabar nustatytos „žaliosios“ energijos supirkimo kainos išsilaikys bent jau artimiausius penkerius metus. Vadinasi, sumažinus supirkimo kainas, visos jėgainės rizikuoja bankrutuoti.
Neoficialiai užsimenama, kad gerus norus remti švarią energetiką žlugdo verslininkų godumas, mat iš už trečdalio ar net daugiau paraiškas teikusių ūkininkų nugarų kyšo kai kurių stambių pramonininkų ir žemvaldžių ausys.
„Mano žiniomis, dauguma pareiškėjų nieko bendra su žemės ūkiu neturi. Užtat matyti akivaizdus noras pasipelnyti, nes apie dvi dešimtys projektų yra susiję su vienu asmeniu“, – sakė vienas gerai informuotas „Verslo žinių“ šaltinis.
Jis neslėpė ir to, kad ministerijoje nuogąstaujama, jog Briuselis, pastebėjęs mūsų taikomą dvigubą paramą atsinaujinančiai energetikai, galėtų pareikalauti paramai išleistus milijonus grąžinti.
Žemės ūkio ministerija visas pretenzijas atmuša Energetikos ministerijos raštu, kad „saulės, vandens ir vėjo jėgainėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl šiuo metu vykstančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams“.
„Mūsų ministerija energetikos politikos neformuoja. Ir dalį kaltės, kad supaprastinome visas procedūras ir leidome tokias paraiškas teikti – prisiimame“, – sakė žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.
Jis taip pat tvirtino turintis informacijos, kad užuodę europinius pinigus paramos puolė prašyti ne ūkininkai, o stambios verslo grupuotės.
