Lietuva, įstojusi į euro zoną, greičiausiai taps viena silpniausių klubo valstybių ir bus silpnesnė net už prasiskolinusias Pietų Europos valstybes, trečiadienį pareiškė Ž.Mauricas. Todėl, nors Rusijos taikomų sankcijų įtaka Lietuvos ekonomikai bus ribota, tai savaime dar neužtikrins Lietuvos ūkio klestėjimo.
Nedidelė Rusijos įtaka
Tačiau Ž.Mauricas šį trečiadienį pristatė kiek niūresnį Lietuvos ekonomikos paveikslą. Pasak jo, Rusijos embargo įtaka bus nedidelė ir sudarys 0,8 proc. BVP. Tai reiškia, kad Rytų agresorės veiksmai Lietuvos į krizę nenustums, tačiau ekonominis karas tarp Rusijos ir Vakarų gali pakirsti gyventojų pasitikėjimą bei atvėsinti investuotojų norą. Jeigu karas bus kurstomas ir toliau, Baltijos valstybėse, Rusijoje ir Europos Sąjungoje galima laukti ir ekonomikos nuosmukio.
Labiausiai dėl Rusijos ekonominių sankcijų nukentės pienininka, nes šių produktų eksportas sudaro didžiausią maisto produktų eksporto į Rusiją dalį visose Baltijos šalyse bei Suomijoje. Be to, Lietuvoje ir Estijoje apie 25 proc. visų pieno produktų eksporto buvo nukreipta į Rusiją (Suomijoje – net 47 proc.), o tai gali sukelti sunkumų ieškant naujų rinkų. Lietuvos transporto sektorius, apie 30 proc. eksporto pajamų gaunantis iš Rusijos, taip pat nukentės nuo Rusijos ir Vakarų ekonominio karo.
Tačiau problemos Lietuvos ekonomikos tyko ne tik Rytuose.
Silpniausia euro zonoje?
Spartus ir tolygus ekonomikos augimas leido Lietuvai tapti pirmąja Baltijos valstybe, pasiekusia prieškrizinį Bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį. Lietuva taip pat pirma iš kaimynių pranoko Europos Sąjungos (ES) senbuves Graikiją ir Portugaliją pagal BVP vienam gyventojui (pagal perkamosios galios paritetą). Tačiau, pasak Ž.Maurico, žvelgiant į ateitį, Lietuvos ekonomikos vis dėlto laukia nemažai iššūkių, kurie reikšmingai sulėtins ar net sustabdys mūsų ekonomikos konvergenciją su kitomis ES valstybėmis.
Lietuvos BVP augimo prognozė
„Iššūkis Lietuvai yra tai, kad Pietų Europos valstybės, kurios pokriziniu metu buvo euro zonos stabdis, labai sparčiai kyla į viršų. PIGS (Portugalijos, Airijos, Graikijos ir Ispanijos) pasitikėjimo indeksas jau yra geresnis nei Lietuvos. Tai yra svarbus momentas – divergencija tarp šiaurės ir pietų valstybių mažėja“, – sakė Ž.Mauricas.
Tai, pasak jo, reiškia, kad Lietuva, vos įstojusi į euro zoną, gali tapti silpnąja pinigų klubo grandimi: „Prie mūsų sienos vyksta neramumai. Tai lems padidėjusią konkurenciją dėl investicijų pritraukimo ir kovoje dėl eksporto rinkų.“
Lietuvai gali būti sunku atsispirti pagundai paišlaidauti, o tai nubrauktų jau padarytus pasiekimus ir neleistų kaupti rezervo ateičiai, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Euro zonoje stiprėjanti priešprieša „nereikalingas kančias“ sukeliančiai taupymo politikai bei Europos centrinio banko (ECB) ketinimai vykdyti kiekybinio skatinimo (pinigų spausdinimo) politiką gali sumenkinti Lietuvoje sėkmingai vykdyto „diržų veržimosi“ pasiekimus.
„Lietuvai gali būti sunku atsispirti pagundai paišlaidauti, o tai nubrauktų jau padarytus pasiekimus ir neleistų kaupti rezervo ateičiai. Galiausiai, Lietuvai niekaip nepavyksta persverti tarptautinės migracijos balanso savo naudai bei sunkiai sekasi kovoti su šešėline ekonomika ir subalansuoti „Sodros“ biudžetą“, – kalbėjo ekonomistas.
Dar vienas baubas – defliacija
Spartus kainų augimas po euro įvedimo, pasak Ž.Maurico, tėra mitas. Ekonomistas daug labiau bijo defliacijos.
„Kitas iššūkis, apie kurį mažai kalbame, netgi kalbame apie priešingą dalyką, yra defliacija. Mes turime bijoti kainų mažėjimo, nes krentančios maisto ir degalų kainos gali įsukti krentančių kainų ir pajamų spiralę, galime užsikrėsti tuo, kuo užsikrėtė Japonija. Euras čia nieko nepagelbės, nes nuogąstavimai dėl kilsiančių kainų nepasitvirtina“, – sakė ekonomistas.
Rugpjūčio mėnesio vartotojų apklausos duomenimis, net 44 proc. Lietuvos gyventojų baiminasi smarkiai paspartėsiančio kainų augimo per artimiausius metus. Infliacijos baimes kursto artėjantis euro įvedimas, tačiau Latvijos patirtis rodo kita. Likus pusei metų iki euro įvedimo Latvijoje, 35 proc. gyventojų baiminosi spartaus kainų augimo, tačiau per metus kainos tepakilo 0,6 proc. (Lietuvoje per tą patį laikotarpį – 0,5 proc.), tad gyventojų nuogąstavimai nepasitvirtino.
Tad lietuviai baiminasi kainų augimo visai be reikalo, – sakė ekonomistas.
Bendras visų euro zonos šalių metinis kainų augimas rugpjūtį sulėtėjo iki rekordinių žemumų – 0,3 proc., o Estijoje, kuri eurą įsivedė dar 2011 metais, liepą buvo užfiksuota 0,4 proc. defliacija. Be to, Rusijos sprendimas uždrausti maisto produktų importą iš ES šalių kurį laiką atpigins šias prekes Europoje, o krentanti naftos kaina atpigins degalus, tad kainos dar turi nemažai erdvės mažėti.
„Tad lietuviai baiminasi kainų augimo visai be reikalo“, – pridūrė ekonomistas.
Pritrūko vieno lėktuvo
2014 metų liepos mėn. į Lietuvą imigravo rekordinis skaičius gyventojų (3657), tačiau neslopstant emigracijos bangai iš Lietuvos išvyko 3862 gyventojai – vos 205 gyventojais daugiau.
„Tad jei į Londoną būtų išskridę vienu lėktuvu mažiau, tarptautinės migracijos balansas pirmą kartą per 20 metų būtų persvertas Lietuvos naudai“, – sakė Ž.Mauricas.
Net ir nuosaikiai augantis Lietuvos ūkis negali sustabdyti emigracijos. Jungtinės Karalystės, į kurią emigruoja kone pusė visų Lietuvos emigrantų, ekonomikos augimas įgauna pagreitį: prognozuojama, kad 2013–2015 m. šioje šalyje bus sukurta 1,2 mln. naujų darbo vietų – beveik tiek pat, kiek yra visoje Lietuvoje.
„JK patrauklumą emigrantams taip pat didina stiprėjantis svaro kursas bei sparčiai atsigaunantis statybų sektorius. Airijos, kuri yra antra pagal populiarumą emigrantų kryptis, ekonomika taip pat sėkmingai kapstosi iš recesijos, tad visai realu, kad emigracijos srautai į šias valstybes augs, ypač turint omenyje, kad šiose valstybėse jau gyvena 220 tūkst. lietuvių“, – kalbėjo ekonomistas.
Itin prastai surenkami mokesčiai
Kita priežastis, pasak ekonomisto, kodėl augantis Lietuvos BVP nėra pajėgus sustabdyti emigracijos, yra chaotiškos BVP pyrago dalybos.
Surenkamų mokesčių ir BVP santykis (32,2 proc.) Lietuvoje yra pats mažiausias visoje ES.
„Tai lemia palyginti aukštas šalies korupcijos, šešėlinės ekonomikos, verslo aplinkos ir veikimo laisvės suvaržymo bei nekompetencijos lygis“, – sakė jis.
Pavyzdžiui, surenkamų mokesčių ir BVP santykis (32,2 proc.) Lietuvoje yra pats mažiausias visoje ES, nors mokesčių tarifai, ypač darbo jėgos, yra tarp didžiausių. Sėkmingiau mokesčius renka ne tik su panašiomis problemomis susiduriančios Rumunija, Latvija ar Bulgarija, bet ir itin mažus mokesčių tarifus turinčios Airija, Šveicarija ar Liuksemburgas. Panašaus dydžio mokesčių tarifus turinčioje Estijoje mokesčių ir BVP santykis siekia 38,1 proc.
Estijos BVP vienam gyventojui yra 18 proc., o vidutinis darbo užmokestis bei vidutinė senatvės pensija atitinkamai yra 45 proc. ir 38 proc. didesnė nei Lietuvoje.
„Oficialaus darbo užmokesčio ir BVP santykis yra kitas chaotiško BVP pyrago dalybos indikatorius. Lietuvoje (44 proc.) šis santykis yra gerokai žemesnis ne tik už ES vidurkį (55 proc.), bet ir už mūsų Baltijos seserį Estiją (54 proc.)“, – sakė „Nordea“ analitikas.
Šie skirtumai, pasak jo, iš dalies paaiškina, kodėl Estijos BVP vienam gyventojui yra 18 proc., o vidutinis darbo užmokestis bei vidutinė senatvės pensija atitinkamai yra 45 proc. ir 38 proc. didesnė nei Lietuvoje. Beje, minimalus darbo užmokestis Estijoje yra vos 22 proc. didesnis nei Lietuvoje, tad minimalaus darbo užmokesčio kėlimas, regis, nėra tinkamiausias vaistas nuo problemos.
Ar viršplaninės pajamos išgelbės „Sodrą“?
Nepaisant per krizę sumažintų pensijų ir sumažintų pervedimų į privačius pensijų fondus, Valstybinio socialinio draudimo fondo skola nuo 2008 iki 2014 metų išaugo 1000 kartų: nuo 11 mln. iki 11 mlrd. litų. 2014 metais planuojamas 1,3 mlrd. litų deficitas turėtų padidinti „Sodros“ deficitą iki 14 mlrd., o tai sudaro daugiau nei visos 2014 metų „Sodros“ biudžeto išlaidų.
„Sodros“ finansinę padėtį apsunkina ir tai, kad didesnės nei planuota pajamos (viršplaninės pajamos) yra nukreipiamos ne į pačios „Sodros“ biudžeto deficito ir skolos mažinimą, o naudojamos einamiems įsipareigojimams dengti.
„Vertinant Lietuvos demografinę padėtį, tenka konstatuoti, kad nesiimant esminės reformos, subalansuoti „Sodros“ biudžeto nepavyks: iki 2024 metų darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės 22 proc., o pensinio – išaugs 4 proc. Norint bent išlaikyti tokio paties dydžio socialines išmokas nedidinant socialinių įmokų, realus darbo užmokestis turės išaugti bent 25 proc.“, – sakė Ž.Mauricas.
