Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Bepiločiai orlaiviai – šalies saugumui, verslui, ūkiui ir pramogai

Bepilotis orlaivis
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Bepilotis orlaivis
Šaltinis: Sofija Buivydaitė
0
Skaitysiu vėliau
A A

Bepiločiai nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai daugeliui labiau asocijuojasi su žaisliniais skraidančiais sraigtasparniais nei su technika, keliančia perversmą įvairiose verslo srityse. Būtent pastarąja kryptimi pasaulyje juda bepiločių orlaivių gamyba ir naudojimas.

Pasak ūkio viceministro Mariaus Skarupsko, pradžioje buvę militaristinės paskirties, dėl vis mažėjančių elektronikos prietaisų kainų šiandien bepiločiai orlaiviai vis labiau populiarėja ir tarp eilinių vartotojų. „Vienas iš naujausių išradimų – vos prieš mėnesį sukurta pirmoji pasaulyje miniatiūrinė dėvima skraidyklė, kurios paskirtis – fiksuoti savininko gyvenimo akimirkas. Kai žmogus nori pradėti save filmuoti ar fotografuoti, užtenka nuspausti mygtuką ir skraidyklė išsiskleidžia, pakimba ore ir judesio jutikliais seka kiekvieną kūno judesį. Baigusi užduotį ji grįžta ant savininko riešo ir tampa balsu valdomu laikmačiu“, – apie inovaciją pasakoja ūkio viceministras

Pasak jo, panašių inovatyvių projektų gali būti sukurta ir Lietuvoje, nes nuo šių metų iki 2020-ųjų Ūkio ministerija administruos apie 3,5 mlrd. litų ES struktūrinės paramos lėšų, iš kurių trečdalį planuojama skirti būtent moksliniams tyrimams, inovatyviems produktams kurti ir diegti rinkoje.

Naudinga ir ūkiui, ir verslui

Bepilotis orlaivis gali nufotografuoti žemės plotą 2 cm raiška ir padaryti tai trigubai pigiau, nei darant nuotrauką iš palydovo (ir dar didesnės raiškos) ar įprasto pilotuojamojo orlaivio.

Bepiločiai orlaiviai gali praversti pavojų sveikatai ir gyvybei keliančiuose darbuose, pavyzdžiui, tikrinant nutrūkusius elektros laidus, skrendant į avarijos ar nelaimės vietą ir pan. Tačiau vienas iš akivaizdžiausių praktinių bepiločių orlaivių naudojimo būdų yra žemės paviršiaus stebėjimas. Bepilotis orlaivis gali nufotografuoti žemės plotą 2 cm raiška ir padaryti tai trigubai pigiau, nei darant nuotrauką iš palydovo (ir dar didesnės raiškos) ar įprasto pilotuojamojo orlaivio.

„Ūkininkai šiuos bepiločius orlaivius jau naudoja javų augimui stebėti ir pagal tai nustato, kiek ir kokių trąšų jiems reikės ir kokioje vietoje. Prancūzijoje, kur šis būdas itin paplitęs, už 1 ha ūkininkai tvirtina uždirbantys 50 eurų daugiau nei anksčiau“, – teigia ūkio viceministras.

Pasak ūkio viceministro Mariaus Skarupsko, naudojant bepiločius orlaivius galima gerokai sumažinti ir kelionių sąnaudas: logistikos firma „DHL“ bepiločiais orlaiviais jau skraidina nedidelius vaistų paketus į mažą Vokietijos salą Juistą. „Didžiausia pasaulyje internetinė parduotuvė „Amazon“, kurios daugiau nei 80 proc. prekių svoris neviršija 2,3 kg, taip pat jau atliko bandymus su kurjerių paslaugas atstojančiais bepiločiais orlaiviais. Tiesa, juos naudoti JAV kol kas draudžia teisinis reglamentavimas“, – pasakoja ūkio viceministras.

Nuo „Amazon“ neatsilieka Dubajaus Vyriausybės planai 2015 m. bepiločius orlaivius naudoti oficialiems dokumentams pristatyti. Tam būtų naudojami mažieji bepiločiai orlaiviai – kvadrakopteriai, kurie, be svarbių dokumentų, į orą galėtų pakelti ir medikamentus. JAV veikianti meksikietiško maisto pristatymu užsiimanti  pradedančioji įmonė  „Burrito Bomber“ siekia vystyti maisto užsakymo ir tiekimo paslaugas, kurias teikia bepiločiai aparatai, užsakančiojo buvimo vietą nustatantys pagal duomenis, gautus iš išmaniojo telefono, tačiau vėl dėl bepiločių orlaivių skrydžių ribojimo toks projektas kol kas yra tik bandomasis.

Progresas priklausys nuo įstatymų

Bepiločiams orlaiviams vis labiau populiarėjant, iškyla jų praktinio naudojimo problemų, susijusių su aviacine sauga, duomenų apsaugos, civilinės atsakomybės draudimo ir kitais teisiniais klausimais. Daugelyje valstybių jie dar tik diskutuojami. Griežčiausią poziciją kol kas užėmusios JAV, kurios yra uždraudusios komercinių bepiločių orlaivių naudojimą. Tačiau dėl ekonominių priežasčių (vienas iš pavyzdžių –  minėta „Amazon“, kuri savo versle negali naudoti bepiločių orlaivių) kitąmet JAV Kongrese jau numatyta šiuos draudimus persvarstyti.

Ūkio viceministras Marius Skarupskas
Ūkio viceministras Marius Skarupskas

„Lietuvoje bepiločių orlaivių naudojimą reglamentuoja Aviacijos įstatymas ir Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Jose numatyta, kad mažesniems nei 25 kg kilimo masės orlaiviams nereikia registracijos, o leidimus vykdyti tokių orlaivių skrydžius išduoda oro eismo paslaugų teikėjas. Tačiau bet kokie skrydžiai didesniu nei 0,5 km atstumu apskritai draudžiami. Dabar galiojantys apribojimai bepiločių orlaivių skrydžiams, ypač kontroliuojamoje oro erdvėje, stipriai riboja tokių orlaivių pritaikymą versle“, – sako ūkio viceministras.

Vienas iš tokių apribojimų – be leidimų ir registracijos jokiais bepiločiais orlaiviais, taip pat ir sukasparniais (kopteriais), negalima skraidyti virš žmonių sambūrio, tankiai gyvenamų rajonų ir daugiau nei 120 metrų aukštyje, taip pat prie oro uostų. Orlaivių valdytojai turėtų matyti orlaivį ir būti ne toliau kaip 0,5 km atstumu. Norėdami panaudoti sukasparnius veiklai, kuri yra ribojama (pavyzdžiui, filmuoti iš arti pastatą ar masinį renginį), jų naudotojai turėtų kreiptis į Lietuvos Civilinės aviacijos administraciją (CAA), kuri gali išimties tvarka suteikti leidimą vykdyti tokius skrydžius.

Pasak M. Skarupsko, už  išvardytų taisyklių pažeidimus sankcijų nėra numatyta. Taigi Lietuva – vis dar tarp šalių, kuriose bepiločių orlaivių naudojimas nėra pakankamai reglamentuotas, tačiau poreikis gali greitai išaugti. Dėl šios priežasties Ūkio ministerija surengė pasitarimą, kuriame dalyvavo Lietuvos bepiločių orlaivių gamintojai, pardavėjai, naudotojai ir už teisinį tokių orlaivių reglamentavimą atsakingų institucijų atstovai. Pasitarimo metu aptartos teisinės problemos, Lietuvos potencialas ir galimybės patobulinti reguliacinę aplinką, siekiant paskatinti bepiločių orlaivių paslaugas teikiančio verslo plėtrą ir užsienio aviacijos kompanijų atėjimą į Lietuvą.

Bepiločiai orlaiviai Lietuvoje

Lietuva pajėgi kurti pasaulinio lygio bepiločius orlaivius. Tuo aktyviai užsiima Lietuvos Kosmoso mokslo ir technologijų institutas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir kt. Pavyzdžiui, 2013 m. VšĮ Kosmoso mokslo ir technologijų institutas, o 2014 m. UAB „R&D Consultings“ Krašto apsaugos ministerijai pagamino bepiločius oro taikinus, skirtus kariams treniruotis šaudant į oro taikinius raketinėmis oro gynybos sistemomis „Stinger“.

14 valstybių vienijantis NATO Antžeminio stebėjimo sistemos projektas į sistemą integruos bepiločius lėktuvus, kurie bus naudojami žvalgybos tikslams, leis realiu laiku bet kokiomis oro sąlygomis gauti duomenis apie situaciją dominančioje  vietovėje.

Šių orlaivių ir jais teikiamų paslaugų paklausa yra milžiniška, tokios paslaugos reikalingos įvairių valstybinių institucijų veiklai vykdyti, pavyzdžiui, kartografavimo, elektros tinklų stebėjimo, gynybos, sienos apsaugos, pastatų energinio naudingumo tikrinimo, miškininkystės, žemdirbystės ir kitose srityse.  Prieš keletą metų Jono Žemaičio karo akademijos studentai kariūnai sėkmingai konstravo bepiločius orlaivius, kurie buvo naudojami įvairiose karo pratybose.

Lietuvos kariuomenėje taip pat yra naudojami JAV gamybos „ScanEagle“ ir „DragonEye“ tipo bepiločiai orlaiviai, tačiau kol kas dėl skrydžių civilinėje oro erdvėje ribojimų Lietuvoje šie orlaiviai naudojami tik užsienyje vykdomose operacijose.

Lietuvoje bepiločiai orlaiviai naudojami viešajam saugumui užtikrinti: 2012 m. šalies policijos pajėgos įsigijo 100 tūkst. Lt kainavusį stebėjimo daugiasraigtį orlaivį (multirotorių), o nuo 2017 m. bepiločiai orlaiviai papildys Lietuvos gynybos sistemą. 14 valstybių vienijantis NATO Antžeminio stebėjimo sistemos projektas į sistemą integruos bepiločius lėktuvus, kurie bus naudojami žvalgybos tikslams, leis realiu laiku bet kokiomis oro sąlygomis gauti duomenis apie situaciją dominančioje  vietovėje. Projekte orlaivių naudojimo tikslai – bendro saugumo užtikrinimas, krizių valdymas ir kolektyvinė gynyba.

Lietuvoje egzistuoja bent kelios įmonės, konstruojančios ir gaminančios bepiločius orlaivius. Tokios gamybos vystymas leistų Lietuvai neatsilikti nuo pasaulinių technologijų vystymo tendencijų, leistų atsirasti aukštos klasės specialistams ir sumažintų orlaivių naudojimo civiliame ir kariniame sektoriuje kainas, padidinti jų pritaikymo ir tobulinimo lankstumą. Lietuvos verslas galėtų sėkmingai konkuruoti šioje inovatyvioje verslo ir mokslo srityje.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką