Todėl savo ateitį bei karjeros kelią jauni žmonės pradeda planuoti jau būdami 9 klasėje, o aktyviausiai profesijomis domisi likus metams iki mokyklos baigimo, pasakoja Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos mokytoja, profesinės iniciatyvos „Kam to reikia?!” dalyvė Jolanta Buivydienė.
- Jolanta, mokytoja dirbate jau 17 metų, o paskutiniuosius dvejus metus esate ir mokinių karjeros koordinatorė. Ar per šį laikotarpį pastebėjote, kaip keičiasi jaunų žmonių požiūris į profesijos pasirinkimą ar ateities planavimą?
- Manau, kad jauni žmonės tampa savarankiškesni. Vaikams svarbu būti atsakingiems už savo priimtus sprendimus, todėl jiems tiesiog nebeužtenka žinoti, kas jiems patinka. Šiandien galvodami apie profesiją vaikai su manimi kalba apie šalies darbo perspektyvas, apie vidutinį skirtingų profesijų atlyginimą bei tai, kaip atrodo darbo diena konkrečioje įmonėje. Vaikams reikia atsakymų į labai konkrečius klausimus, tačiau juos suteikti dažnai gali tik tos srities specialistai, o ne mokytojai ar tėvai.
- Pasakojote, kad maždaug prieš metus pradėjote rengti įvairių įmonių ir organizacijų darbuotojų susitikimus su mokiniais. Ką įdomaus pastebėjote per tuos susitikimus?
- Jauniems žmonėms tiesiog trūksta žinių apie darbo rinką. Jie neturi daug galimybių pamatyti, ką realiai veikia įvairių profesijų darbuotojai. Palikdami mokyklą vaikai labai retai žino, ar iš tiesų norės dirbti darbą, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tiek daug žadantis. Pagalvojau, kaip būtų galima užpildyti tokias žinių spragas ir nusprendžiau prisijungti prie „Omnitel“ bei „Swedbank“ sukurtos iniciatyvos „Kam to reikia?!“.
Nuo tada organizuoju mokinių ir darbuotojų susitikimus, kurie vaikams būna labai įdomūs. Pernai 4 mokiniai praleido dieną Šiaulių miesto Savivaldybėje ir ten ne tik stebėjo valstybės tarnautojų darbą, bet ir patys prisidėjo prie įvairių projektų. Pas mus taip pat buvo atvykusi Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė ir papasakojo apie mokesčių įvairovę, savo darbo specifiką, o vienai mokinei ši informacija net padėjo apsispręsti ir pasirinkti ekonomikos studijų kryptį. Tokių istorijų yra ir daugiau.
- Matėte, kaip mokyklos duris užveria ne viena mokinių karta – kai kurie išvyko į užsienį, kai kurie į kitus Lietuvos miestus, kai kurie liko Šiauliuose. Ar pastebite, kaip jauni žmonės vertina savo miestą ir jo teikiamas perspektyvas?
- Mokinius labai įkvepia vietiniai specialistai, gyvenantys, dirbantys ir kuriantys Šiauliuose. Vaikams patinka pamatyti Šiauliuose gyvenantį profesionalą, kuris puikiai atsiliepia apie savo darbą ir dalinasi savo patirtimi – tokie susitikimai labai motyvuoja jaunus žmones ir priverčia perdėlioti turimus stereotipus. Svarbu, kad vaikai išgirstų kuo daugiau įvairių pasakojimų ir požiūrių – taip jie iš tiesų gali priimti racionalų bei atsakingą sprendimą, kokią profesiją rinktis.
- Ačiū už pokalbį.
