Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

​Ar Lietuvoje ir vėl artėja sunkūs laikai vadovams?

Akcininkų nepasitikėjimas yra vienas didžiausių išbandymų, kurie gali pasitaikyti profesionalaus aukščiausio lygio vadovo karjeroje. Daugiausiai tokių atvejų buvo galima stebėti prieš 5 metus – pasaulinės finansų krizės akivaizdoje. O kaip yra dabar?
Sėdima darbo vieta
​Ar Lietuvoje ir vėl artėja sunkūs laikai vadovams? / Shutterstock nuotr.

Ar nestabili politinė ir ekonominė aplinka vėl skatina verslo savininkus grįžti ir atsisakyti samdomų vadovų-profesionalų paslaugų? Tiesioginės darbuotojų paieškos ekspertai iš „Master Class Lietuva“ pateikia naujausius vadovų paklausos darbo rinkoje vertinimus ir atskleidžia dažniausias įmonių akcininkų nepasitikėjimo vadovais priežastis.

„Bendrai rinkoje šiuo metu sunku pastebėti tokias tendencijas kaip 2009-aisiais, kai verslininkai masiškai grįždavo valdyti savo verslo, o profesionalių vadovų samda buvo akivaizdžiai sulėtėjusi. Iš kitos pusės, minėtos tendencijos kartojasi tuose verslo sektoriuose, kurie dirba su Rytų rinkomis, daugiausiai su Rusija“, – pastebi „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė. Pasak jos, šiuo metu yra žymiai sumenkusi vadovų paklausa logistikos, maisto, žemės ūkio ir kituose, eksportui dirbančiuose pramonės sektoriuose. Tą pačią tendenciją patvirtina ir išaugusi kandidatų su patirtimi minėtuose sektoriuose pasiūla.

Tiesioginės darbuotojų paieškos ekspertai pagrindiniu motyvu atsisakyti profesionalaus vadovo paslaugų mato paprastą nerimą ir iš to kylantį nepasitikėjimą. 

„Nepaisant itin prastos ekonominės situacijos, krizės metu buvo tik pavieniai, tačiau viešumoje plačiai nuskambėję atvejai, kai vadovai nesusitvarkė su įmonės valdymu arba buvo tuo viešai apkaltinti. Daugiausiai savininkai grįždavo valdyti savo verslo apsidrausdami ir laikinai, norėdami įsitikinti, kad viskas gerai, ir prisidėti savo patirtimi“, – sako L.Duksaitė-Iškauskienė. Jos teigimu, vadovauti stabiliu ir kriziniu laikotarpiais reikia skirtingų kompetencijų ir patirties. Dauguma verslo savininkų mano, kad jos jie turi daugiau nei samdomi vadovai, nors nebūtinai taip yra iš tiesų.

Kalbant apie lietuvišką verslą, akcininkai nėra linkę duoti visiškos laisvės samdomam vadovui ir dažniau domisi bei kontroliuoja įmonės veiklą, nei tarkim užsienio investuotojai. Pavyzdžiui, jeigu vadovui yra keliama užduotis padidinti įmonės pelną 20 proc., savininkas beveik visais atvejais norės žinoti, kokiomis konkrečiai priemonėmis bus to siekiama.

„Master Class Lietuva“ vadovės teigimu, vienas pagrindinių veiksnių, verčiantis akcininką perduoti vadovavimą samdomam vadovui, tai naujo verslo kūrimas, kuriame akcininkas nori dalyvauti pats. Vadovas samdomas kaip administratorius jau veikiančiai įmonei, kuriai artimiausiu metu planuojama lėtesnė plėtra. 

„Lietuvos verslininkai yra pakankamai geros nuomonės apie savo vadovavimo kokybę ir tik įsivertinę, kad negalės efektyviai suvaldyti kelių verslų, samdo vadovus. Nestabilioje ekonominėje aplinkoje tokios nuostatos dažnai skatina nepasitikėjimą, o kartais ir sprendimą grįžti į savo verslą“, – pastebi L.Duksaitė-Iškauskienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Užsisakykite 15min naujienlaiškius