Nuo vaikystės IT sritimi besidominti E.Radvilė interviu BNS teigia, kad vienas pagrindinių jos uždavinių yra sukurti skaitmeninę bendrovės strategiją, kuri aiškiai apibrėžtų jos tikslus IT srityje, užtikrintų bendradarbiavimą tarp padalinių ir įgalintų žmones galvoti novatoriškai, pritaikyti ir kurti inovacijas.
Baletą vaikystėje šokusi dviejų vaikų mama sako, kad ateiti į „Lietuvos geležinkelius“ ją paskatino galimybė pritaikyti savo žinias ten, kur dar galima kažką pakeisti ir kur vadovybė laukia pokyčių.
– Kaip šiuo metu atrodo „Lietuvos geležinkelių“ IT ūkis?
– Aš radau IT skyrių, kuris daro tipines techniniam operatoriui priskirtas funkcijas ir atlieka kitų pageidavimus. Tai buvo tipiškas infrastruktūros palaikymo skyrius, taip būti negali ir IT turėtų pereiti į bendradarbiavimo lygmenį. Šiuo metu visas įmonės IT yra centralizuojamas ir susiduriu su iššūkiu, kad yra brėžiama savotiška demarkacinė linija tarp departamentų, yra susiformavusi kultūra, kad tai yra linijiniu principu atskirtas ūkis. Tos linijos negali būti.
Iki šiol būdavo dažniausiai priimta vykdymo funkcija, žmonės nebuvo linkę daryti inovacinių sprendimų ar net jų pasakoti, tą kultūrą reikia keisti. Su žmonėmis yra du uždaviniai: reikia padaryti, kad jie bendradarbiautų tarp padalinių, ir reikia juos įgalinti galvoti novatoriškai.
Kita dalis yra inovacijų taikymas. IT produktų taikymas veikloje nėra inovacija, bet čia dar reikės tą padaryti ir šioje organizacijoje tai jau bus inovacija. Pačias inovacijas žudo skambūs žodžiai – kai pradedame kalbėti apie inovacijas, kalbama apie big data (liet. diedieji duomenys), apie elektronizaciją ir t.t., o tada jau galima apie tai ir nebekalbėti, nes jų reikšmės ar naudos įmonei daug kas giliai nežino, tie žodžiai naudojami tik pasirodyti pokalbyje.
Kolegos sako, kad jei anksčiau norėjai valdyboje pakalbėti apie inovacijų taikymą ar darbo kultūros skaitmenizavimu, tai niekas nebūtų įleidę, bet jei norėtum pakalbėti apie ERP (angl. Enterprise Resource Planning, verslo valdymo sistema – BNS), tai būtų gal skyrę dvi valandas. Tos inovacijos ir kalba apie jas turi būti atitinkame lygmenyje.
– Kokie yra pirmieji jūsų uždaviniai, neatidėliotinos problemos, kurias ketinate spręsti artimiausiu metu?
– Tuos degančius klausimus, kaip iki šiol, tvarkė, taip ir sutvarkys. Bet kadangi įmonė yra korporacija, tai norint pakeisti iš esmės, reikia kurti sistemą, kad veiktų visos dedamosios. Tos sistemos kūrimui reikia principinių sprendimų, pradedant nuo darbo organizavimo šioje bendrovėje, kaip jie dirba, kaip komunikuoja tarpusavyje. Esmė yra sukurti sistemą, o ne užgesinti gaisrus.
Pagrindinis uždavinys man yra susivokti, kaip šioje organizacijoje yra tvarkomas IT ir aiškiai kitiems komunikuoti, koks turi būti IT, ir kol kursime strategiją, paprastai sudėlioti kiekvieną procesą, kuris apima visus padalinius. Dabar turiu visą sistemų žemėlapį ir joms reikia nustatyti elementarius dalykus – savininkus, vystymo ir aptarnavimo strategijas.
Aš tą sistemą susistatysiu, bet nuo to įmonėje mažai kas pagerės. Gal greičiau reaguosime, greičiau komunikuosime, bet tai nėra pagrindinis uždavinys. Pagrindinis uždavinys yra padaryti sistemas efektyvesnėmis su tų sistemų savininkais ir aiškiai komunikuoti IT kultūrą įmonėje.
– Ar gerai suprantu, kad anksčiau IT ūkis buvo žemesnio nei patenkinamas lygio?
– Negalėčiau vertinti nei patenkinamai, nei nepatenkinamai. Turiu savo vertinimo kriterijus, paremtus mano patirtimi. Tai (dabartinė situacija – BNS) manęs tikrai netenkina ir aš darau žingsnius, kurie, mano supratimu, yra privedimas prie normos. Bet tikrai negalėčiau pasakyti, kad IT neveikia ar kad buvo kritinių klaidų. Iš esmės procesai vyko, bet jie labiau evoliucionavo su valstybe ir buvo įtakojami bendrų pokyčių. IT valdymo čia nebuvo.
– Ar ši sritis būtų tvari be tų pokyčių, kuriuos esate numačiusi įgyvendinti?
– Taip teigti negaliu, nes yra dalis sistemų, kurios yra labai novatoriškos ir pati geležinkelių specifika yra tokia, kad dalis įrenginių, traukinių yra seni, bet dėl to nėra blogi.
Aš labiau kalbu, kad IT valdymo ir pačios specifikos supratimo, jog IT yra tam tikra verslo dalis, čia nelabai buvo. Įmonė nėra atsilikusi, įmonė tiesiog nevaldė savo IT pagal dabartinius minimalius reikalavimus, kaip turi būti valdomas IT. Įmonė neturėjo aiškios strategijos, kur ir kaip eiti.
– Pakalbėkime apie jūsų apsisprendimą ateiti vadovauti „Lietuvos geležinkelių“ Informacinių technologijų centrui. Kodėl nusprendėte dalyvauti konkurse?
Tikrai gerai žinojau, kur einu, su kokia vidine kultūra susitiksiu, numačiau, ką galima daryti ir per kiek laiko. Čia dirbantys žmonės yra puikūs, tiesiog jiems nebuvo suteiktos progos.
– Visų pirma pamačiau skelbimą, bet visų pirma manęs tai neužkabino. Bet pamąstant apie galimus proveržius, tai yra didelis iššūkis. Aš buvau aukštojo mokslo sferoje ir nėra nieko maloniau, kaip daryti sprendimus, kur dar galima juos daryti. Eiti į IT lauką ar kitą kompaniją, kur viskas sutvarkyta, man būtų nuobodu, o eiti ten, kur dar gali kažką pakeisti ir supranti, kad vadovai to ir laukia, tai aš jaučiuosi kaip svajonių darbe, čia yra mano stichija, aš tuo gyvenu.
Tai buvo tiesiog natūralus noras eiti, su savo turimomis žiniomis realiai padaryti darbus, o ne apie juos kalbėti.
– Ar tikėjotės, kad rasite tokią situaciją?
– Vienareikšmiškai. Aš labai gerai išsiaiškinau, kas manęs laukia. Tikrai gerai žinojau, kur einu, su kokia vidine kultūra susitiksiu, numačiau, ką galima daryti ir per kiek laiko. Čia dirbantys žmonės yra puikūs, tiesiog jiems nebuvo suteiktos progos.
– Per kiek laiko keliate tikslą įgyvendinti pagrindinius pokyčius? Kada pamatysime pirmuosius jūsų darbo vaisius?
– Jie pasimatys etapais – po metų pasimatys darbo įrankių formavimas, po to pasimatys, kaip gražiai galima suefektyvinti procesus. 2-3 metų reikia, kad būtų galima galvoti apie inovacijas, bet tam reikia žmonių mokymo, supratimo. Aš manau, kad tai ateis su laiku.
– Kiek žmonių dirba „Lietuvos geležinkelių“ IT centre?
– Šiuo metu Technologijų centre dirba 90 žmonių, tačiau, kiek viso yra su IT susijusių žmonių, sunku pasakyti, nes yra ryšininkai, automatinių sprendimų prižiūrėtojai. Šiuo metu dar deramės, kiek žmonių tas centras turi apimti. Matyt, kad galiausiai turėsime apie 140 žmonių.
– Pasikeitus „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei, įmonę paliko beveik visi padalinių vadovai. Ar jums teko priimti sprendimų ir atleisti žmonių?
– Vienareikšmiškai, žinoma.
– Ar ten buvo korupcinių dalykų, ar su žmonėmis atsisveikinote matydama, kad negalėsite kartu dirbti dėl skirtingų vizijų?
– Žodžio korupcija aš vartoti negaliu, nes tas, kas neįrodyta, tas nėra korupcija. (...) Turbūt negaliu komentuoti šito dalyko. Kai kurie sprendimai atrodo keisti, bet nelabai noriu gilintis. Jeigu matau, kad pirkimas nelogiškas ar korupcijos pagrindu, ar dėl susijusių ryšių, tiesiog mes to nedarome.
Aš žinau, kaip turi būti, o tas, kas trukdo, tiesiog to nebekartosime, tie žmonės, kuriems nepakeliui, turėsime jų atsisakyti.
Aš žinau, kaip turi būti, o tas, kas trukdo, tiesiog to nebekartosime, tie žmonės, kuriems nepakeliui, turėsime jų atsisakyti. Bet vėlgi, jeigu suefektyvinus procesus, kažkam nebus vietos, aš neabejoju, kad įmonė jam atras kitos veiklos.
– Buvęs nepriklausomas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys Algimantas Variakojis viešai yra minėjęs, kad jo iniciatyva buvo nutrauktas neskaidrus kompiuterių pirkimas. Ar jūs žinote apie šį atvejį? Galbūt yra kitų panašių pirkimų, kuriuos jums teko sustabdyti?
– Apie šitą atvejį žinau, savo nuomonę turiu, bet ją pasiliksiu sau. (...) Šiuo metu yra sustabdyti visi IT centro pirkimų planai ir kiti IT pirkimai kituose skyriuose.
– O kokia minėto kompiuterių pirkimo stadija?
– Negaliu pasakyti, nenoriu komentuoti.
– Grįžtant prie įmonės skaitmeninės strategijos, ar galite išskirti sritį, kurioje laukia daugiausiai pokyčių?
– Kalbant apie inovacijas, jų taikymas bus labiausiai matomas keleivių srityje. Infrastruktūros srityje inovacijas galima taikyti kiek norime, jei turime tam pinigų. Bet viską reikia labai apsitarti, inovacijos turi atnešti naudą.
Inovacijos turi būti naudojamos racionaliai. Tai bus tuomet, kai pabandžius suefektyvinti procesus, pamatysime, kad kažkur vietoje žmogaus gali būti robotas ir jis daug efektyviau padarys darbus, atneš pridėtinės vertės ir mes galėsime išnaudoti mokslinį potencialą.
– Kalbant apie pinigus, jūsų manymu, kokios turėtų būti įmonės investicijos į IT sritį?
– Tai yra per siauras klausimas. IT srityje vyksta diskusijos, atsižvelgiant į turimus pinigus ir projektus, kurie šiuo metu yra finansuojami. Pasakyti kažkokį biudžetą yra mažiausiai neprotinga.
– Bet vis tiek juk kuriate strategiją ir įmonės valdyba greičiausiai paklaus, kiek reikės investuoti.
– Aš bandau išeiti iš to taško, kad IT turi pasakyti, kiek turi būti pinigų. Jeigu mes suprasime, kad norime tam tikrų darbo įrankių, tada jų palaikymų reikės tam tikrų pinigų. Yra kažkokie pamatiniai dalykai, kurie užtikrina sutarčių palaikymus, ar investicijos į kompiuterius, bet tais milijonais, kurie skirti IT sritims, aš nespekuliuoju, nes jų yra pakankamai daug.
– Kaip IT finansavimo klausimas būdavo sprendžiamas anksčiau?
– Anksčiau įmonės problema būdavo ta, kad būdavo duodamas skaičius, užkraunamos funkcijos ir jokios sinergijos nebūdavo matyti.
– „Lietuvos geležinkeliai“ yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė, kuriai keliami ir atitinkami saugumo standartai. Ar šioje srityje nematote spragų, tobulintinų dalykų?
– Iš esmės didelių spragų nematau. (...) Reikia perrikiuoti visą supratimą šioje vietoje, turime turėti saugos įgaliotinį, kuris nebūtų pavaldus IT vadovui, jis turėtų aiškiai deklaruoti savo saugos politiką ir turėti priemones galimiems atvejams užkirsti. Be tikrai negaliu pasakyti, kad esame šioje vietoje atsilikę. Tai yra pakankamai sutvarkyta sritis ir čia reikėtų pasidžiaugti.
– Pabaigai – asmeninis klausimas – ką veikiate, kai paliekate savo kabinetą, kokie yra jūsų pomėgiai?
– Aš esu žmogus, kuris IT užsiiminėja nuo 11 metų. Viskas prasidėjo nuo to, kai tėtis namo parnešė IBM kompiuterį, kurį aš visą išrinkau ir nesugebėjau surinkti. Mane išsiuntė į IT mokyklą, kurioje išbuvau 5 metus. Lygiagrečiai šokau baletą. Aš esu užkietėjęs IT žmogus, kuris tėvams išjungus šviesą žaisdavo ir bendraudavo internetinėse pokalbių svetainėse, o dieną eidavau į mokyklą, mokiausiu dešimtukais ir kartu šokau.
Šiaip esu adrenalino fanatikė – nardymas, motociklai, šaudymas yra mano stichija.
Taip pat esu dviejų vaikų mama ir mano vaikai maži, bet technologijose jau gaudosi. Mano šeima yra informatikų šeima, abu su vyru esame IT daktarai, tad vos paguldžius vaikus į lovas, vyksta nuolatinės diskusijos apie inovacijas. Ta sritis nuo manęs niekur nepabėga. Aš pati esu IT mokslo žmogus, mėgstu argumentų kalbą ir kitokia kalba man yra nepriimtina.
– Ar vyras padeda naujame darbe?
– Tikrai ne, bet ir netrukdo. Laiko yra mažai, bet, aišku, aš būtinai grįžus namo papasakoju apie kokį nors įvykį, kuris yra visiškai nepriimtinas IT pasaulyje, mes pasijuokiame. Bet vyras tikrai nesikiša, jis turi medicinos ir IT įmones, bet jos veikia ne Lietuvoje.
– Tai interesų konfliktas negresia?
– Interesų konfliktų tikrai negali būti, nes jis gamina įrangą baseinams, o geležinkeliai baseinų neturi (juokiasi). Bet kokiu atveju, aš esu kitos kartos žmogus, esu pakankamai jauno amžiaus ir nežadu sugadinti savo reputacijos, nes turiu aiškius tikslus. Manęs nežavi visokie vidiniai susitarimai ir tikiuosi, kad niekada nežavės.
– O kaip baigėsi baleto šokėjos karjera?
– Tiesiog vieną kartą labai nesėkmingai pasivažinėjau motociklu ir teko ją baigti.
