Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Robertas Dargis: „Verslumas prasideda šeimoje“

Robertas Dargis
J. Petronio nuotr. / Robertas Dargis
Šaltinis: Projekto partnerio remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
1
Skaitysiu vėliau
A A

Verslus žmogus – tai kūrybiškas, iniciatyvus, generuojantis idėjas ir matantis, kaip galima jas realizuoti. Kas, kada ir kaip turi ugdyti jaunajai kartai šias savybes? Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis neabejoja, kad į šį procesą turi įsitraukti visa bendruomenė. Idėjų generavimą, drąsą jas reikšti turi ugdyti mokykla, žmogaus visapusiškumą – universitetas, visa tai – tęstinis dalykas, tačiau visa ko pagrindą, pasak R.Dargio, be jokios abejonės, turi padėti šeima.

– Kaip jūs pats suvokiate verslumą? Kada turime pradėti jį ugdyti ir kas tai turi daryti?

– Verslumo pagrindai, mano nuomone, turėtų būti dedami dar šeimoje. Paprastai supratimas, kaip taupyti, kaip skaičiuoti pinigus, į ką geriau investuoti, į ką ne, ką geriau pirkti, kada geriau iš viso pataupyti ir panašūs sprendimai formuojasi jau šeimoje. Taigi – būtent čia ir yra pradžia.

Verslumo pagrindai, mano nuomone, turėtų būti dedami dar šeimoje.

Kitas verslumo ugdymo etapas – mokykla. Į ją atėjęs vaikas jau namuose įgytas kompetencijas turėtų tobulinti ir kartu, aišku, įgyti naujų. Mano nuomone, būtent nuo mokyklos turėtų prasidėti idėjų generavimo, kūrybiškumo kompetencijų ugdymas. Būtina skatinti vaikus nebijoti mąstyti kitaip, sugalvoti ar pasiūlyti tai, ko dar nebuvo. Pirmieji verslumo žingsniai prasideda būtent mokykloje.

Mano nuomone, reikėtų atsisakyti nemažos dalies mokytojų vaikams piešiamo paveikslo, „jeigu gerai mokysies, turėsi gerą darbą, o jei dar geriau, gal net išvažiuosi į užsienį, o ten – dar geriau“. Reikia vaikams pasakoti apie tai, kad jie gali sugalvoti savo idėjų, kurias realizuodami gali kurti pridėtinę vertę, gali patys sau ir kitiems kurti darbo vietas. Ši idėja mokyklose iš tiesų yra primiršta.

Su tuo yra susijęs ir kitas pavyzdys. Mes nuolat mokame vaikus kartoti, tam tikrų mechaninių dalykų, tačiau kūrybiškumo mokome per mažai. Aš noriu pasakyti tai, kad vaikai turi būti užauginti su verslumo mintimi, o tada jau seka ir kiti dalykai.

– Kokį vaidmenį verslumo ugdymo procese atlieka universitetas? Juk turime tiek daug su tuo susijusių programų?

– Universitetas šiuo klausimu taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį, bet noriu pabrėžti, kad universitetas jau ugdo žmogų visapusiškai. Versliam žmogui labai svarbu būti išsilavinusiam – turėti ir istorijos žinių, ir kultūros, nutuokti ir apie pasaulines tendencijas, tiek ekonomikos, tiek kitų sričių. Galiausiai, labai svarbu išmanyti ir žmonių santykius, psichologinius dalykus, kad galėtų dirbti komandoje. Norint būti geru verslininku ar sėkmingai vykdyti bet kokią kitą veiklą, vienos srities žinių neužtenka.

Taip pat skaitykite: Osvaldas Stripeikis: „Verslumui – specialybė nesvarbi“

Verslumas išties turi labai daug komponentų. Visi mano minėti dalykai turi būti ugdomi universitete, aišku, jau nekalbant apie tokius savaime suprantamus dalykus kaip kalbos. Tačiau noriu pasakyti, kad universitetinių verslumo pagrindų neužtenka, tai turi būti ugdoma kolektyviškai, o pradžių pradžia – šeimoje. Manau, kad dabar iš tiesų judame geresne linkme, dabartiniai 30-ečiai tėvai jau daugiau supranta apie verslumą ir gali paaiškint tai savo vaikams. Juk kiekvienų tėvų tikslas, kad jų vaikai susikurtų gerą gyvenimą ir būtų jo šeimininkai.

– Galbūt teko domėtis, kaip Lietuvos universitetai verslumo ugdymo kontekste atrodo pasaulyje? Ar renkamės tinkamas strategijas?

– Šiais laikais sėkmingos karjeros siekiančiam žmogui labai svarbios įvairios žinios: tiek technologinės ir programavimo žinios, tiek istorija, logika, kalbų mokėjimas ar kultūrų pažinimas. Turime atkreipti dėmesį į visapusišką žmogaus ugdymą.

Mūsų šalyje vis dar vadovaujamasi į žinių perteikimo ir atkartojimo strategiją, o užsienyje dėmesys kreipiamas į situacijų sprendimą.

Kuo skiriasi Lietuvos ir užsienio universitetai? Mūsų šalyje vis dar vadovaujamasi į žinių perteikimo ir atkartojimo strategiją, o užsienyje dėmesys kreipiamas į situacijų sprendimą. Kitaip tariant, žinios yra pagrindas, bet tai dar ne viskas. Juk ir gyvenime mes neturime išankstinio recepto, kaip ir ką spręsti. Nežinome, kas bus rytoj. Taigi pagal turimas žinias, kompetencijas ir patirtį priimame vienus ar kitus sprendimus, taip ir karjeroje.

Lietuvoje vienas naujoviškiausių ir pažangiausių universitetų, manau, yra VDU. Jo pasirinktas artes liberales principas iš tiesų yra teisingas ir jį tik belieka ugdyti toliau. Mes galime pasidžiaugti ir tuo, kas VDU akademinė bendruomenė iš tiesų yra labai aktyvi. Pats neretai paskaitau universiteto dėstytojų pasisakymus ir mokslo, ir kitų visuomenei aktualių temų klausimais. O tai, beje, yra labai svarbu. Belieka palinkėti tik nesustoti.

– Kiek pats verslas prisideda prie jaunų žmonių verslumo ugdymo?

– Verslo ir universiteto bendradarbiavimas iš tiesų yra glaudus. Visi Lietuvos universitetai, tarp jų ir VDU, turi labai daug įmonių, su kuriomis dirba jaunų žmonių ugdymo tikslais.

Neretai jauniems žmonėms trūksta užsispyrimo darbą, kurį suplanavo atlikti, padaryti iki galo.

Įmonės suteikia ne tik pavieniams studentams, bet kartais net visoms grupėms, praktikos galimybes. Neretai vieni ar kiti studentai ir lieka dirbti tose įmonėse. Taigi, šiuo klausimu, manau viskas vyksta teigiama linkme.

– Susidurti su studijas bebaigiančiais ar jau pabaigusiais studentais jums tenka neretai. Ir vis dėlto, kokių kompetencijų jiems labiausiai trūksta?

– Vienas iš tokių paminėtinų dalykų būtų darbas komandoje. Labai svarbu išmokti dirbti bendra kryptimi ir kartu su kitu žmogumi siekti vieno rezultato. Tai yra svarbu, nes darbų, kai tau teks dirbti vienam ir rezultatai priklausys tik nuo tavęs vieno – labai mažai.

Antra, neretai jauniems žmonėms trūksta užsispyrimo darbą, kurį suplanavo atlikti, padaryti iki galo. Nesvarbu, kokios kliūtys pasitaiko, reikia bandyti dar kartą. Bandyti analizuoti, spręsti ir įveikti. Motyvacija ir užsispyrimas – labai svarbūs bruožai. Sakyčiau, kartais jauni žmonės pritrūksta to alkio, to noro judėti į priekį, įveikti. Tai dar vienas dalykas, ką būtinai turime ugdyti.

Komentarai: 1
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką