Įstatymą priimti Seimas ketino trečiadienį, tačiau tuomet kilo ginčų būtent dėl nurodymo užsieniečiams išmokėti mažiausiai 2 VDU dydžio atlyginimų fondą.
Armino Lydekos pasiūlymą sumažinti šį reikalavimą iki vieno VDU Seimas atmetė, tačiau pritarė panašiam Algirdo Syso pasiūlymui. Parlamentaras siūlė reglamentuoti, kad reikalavimas mokėti vidutinį darbo užmokestį būtų taikomas tik užsieniečiams, pirmą kartą gaunantiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokia pataisa buvo priimta, tačiau susiginčijęs Seimas nusprendė padaryti pertrauką iki kito posėdžio, tai yra ketvirtadienio.
Ketvirtadienį įstatymas priimtas be šios pataisos, tai yra liko galioti pirminis pasiūlymas įpareigoti užsieniečius savo darbuotojams išmokėti bent 2 VDU (apie 1,5 tūkst. Eur) dydžio fondą. Tiesa, dabar numatyta, kad tokia prievolė galios tik pirmą kartą Lietuvoje leidimo apsigyventi prašantiems žmonėms.
Anksčiau užsieniečiai baiminosi, kad toks naujas Seimo „parėdymas“ verslininkams iš užsienio kainuos dar daugiau.
Mat anksčiau jie galėjo samdyti tris darbuotojus ir mokėti jiems minimalią algą (taigi po 350 Eur kiekvienam ir iki 1000 Eur per mėnesį bendrai), o dabar, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, jiems išdalinti turės 1,5 tūkst. Eur.
Taip pat skaitykite: Lietuva užsieniečius sutinka be magaryčių: A.Smirnovą išgrūdo iš Rotušės aikštės į Naujininkus
Valdžios špyga užsieniečių verslui: reikalaus darbuotojams mokėti bent 1500 eurų
Įteisinta „startuolių viza“
INFOBALT, Žinių ekonomikos forumas ir „Investuok Lietuvoje“ džiaugiasi įteisinta „startuolių viza“.
Sukūrus atskirą procedūrą startuoliams ir atskyrus juos nuo kitų aplikantų, migracijos procedūros nebeturėtų būti kliūtis, – sakė M.Katinas.
„Prieš pusantrų metų priimtos pataisos įtvirtino tokias sąlygas, kurių nemaža dalis startuolių – inovatyvių, sparčiai augančių bendrovių – tiesiog negalėjo išpildyti.
Pavyzdžiui, vadinamoji „trijų taisyklė“ reikalavo, kad bendrovėje dirbtų bent trys lietuviai arba šalyje nuolat gyvenantys užsieniečiai.
Pradedančioms, perspektyvioms bendrovėms tai išpildyti sudėtinga: dalis tiesiog negalėjo tiek augti, kiti dirbo su laisvai samdomais specialistais. Sukūrus atskirą procedūrą startuoliams ir atskyrus juos nuo kitų aplikantų, migracijos procedūros nebeturėtų būti kliūtis“, – pranešime cituojamas teigia „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.
Įstatymo pataisos numato, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje startuoliams bus išduodamas 1 metams su galimybe jį pratęsti dar 1 metus. Po dvejų metų užsienietis galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kaip įmonės vadovas ar akcininkas teisėtos veiklos pagrindu. Startuolio viza bus išduodama per 2 mėnesius bendrąja tvarka arba 1 mėnesį skubos tvarka.
Įtvirtindama „Startuolių vizą“ Lietuva prisijungia prie tokių valstybių kaip Olandija, Danija, Prancūzija bei Izraelis, įteisinusių tokią iniciatyvą pernai ir tampa pirmąja šį žingsnį žengusia valstybe Vidurio ir Rytų Europoje.
Pataisos palengvins ir pavienių specialistų iš ne Europos Sąjungos šalių įdarbinimą Lietuvoje. Numatyta tvirtinti profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Tokių profesijų užsieniečiams leidimai laikinai gyventi (mėlynosios kortelės) irgi bus išduodami greičiau, tai yra per 1 mėnesį arba skubos tvarka per 15 dienų.
Asociacijos INFOBALT vykdomojo direktoriaus Pauliaus Vertelkos teigimu, aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis ypač jaučiamas IT sektoriuje, todėl paprastesnis užsieniečių įdarbinimas sudarytų galimybes patenkinti nuolat augančią IT specialistų paklausą.
„Lietuvos IRT sektorius per metus įdarbina apie 1,5–2 tūkst. IT pakraipos specialistų. Tuo tarpu šalies aukštosios mokyklos į darbo rinką kasmet išleidžia apie 1 tūkst. informatikos, informacijos sistemų, programų sistemų, sveikatos informatikos, matematikos ir kompiuterių mokslo absolventų. Dalis studentų pasiūlymų įsidarbinti IRT įmonėse sulaukia dar 1–2 kurse, todėl studijų taip ir nebaigia.
Akivaizdu, kad Lietuvos švietimo sistema nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių IRT sektoriaus poreikių, o dabartinę padėtį būtina keisti kompleksinėmis priemonėmis. Tikiu, kad siūlomos pataisos yra išeitis iš susiklosčiusios situacijos, ilgainiui leisianti patenkinti IRT rinkos poreikius“, – teigia P.Vertelka.
Įstatymo pataisomis taip pat įtvirtinama, kad Lietuvoje studijuojantis užsienietis bus atleidžiamas nuo pareigos įgyti leidimą dirbti, leidžiant tokiam asmeniui dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, ir dirbti galės nuo studijų pradžios, o ne antrųjų studijų metų, kaip buvo nustatyta iki šiol.
Taip pat nebereikės laikyti darbo rinkos testo užsieniečiams, kurie studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą baigė Lietuvoje ir ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją.
