„Motyvacijos sistema susideda iš trijų vienodai svarbių komponentų: noro, baimės ir saviraiškos. Darbuotojas privalo norėti dirbti: uždirbti daugiau pinigų, užsitarnauti pagarbą ar siekiamą postą. Baimė taip pat svarbi: kai darbuotojas bijo prastai padaryti užduotį, netekti darbo vietos, jis dirba geriau, – sakė motyvacijos reiškinį darbo aplinkoje tyrinėjantis specialistas M.Daugelavičius. – Motyvacijos sistema veikia tinkamai, kai skiriamas reikiamas dėmesys saviraiškos laisvei: gerai darbuotojas jausis tik toje bendrovėje, kuri leidžia jam atlikti užduotį savaip ir užtikrina galimybę tobulėti. Kai motyvacija netenka vieno iš trijų segmentų, ji ima šlubuoti, kai netenka dviejų – apskritai neveikti.“
Pastebėta, kad Lietuvoje pradėjus kurtis užsienio kapitalo įmonėms, darbdaviai pradėjo kur kas didesnį dėmesį skirti darbuotojų lojalumo išlaikymui.
„Įmonės supranta, kad amžinų darbuotojų nėra, nes atlygis motyvuoja tik iki tam tikro lygio. 3 tūkst. litų ar daugiau uždirbančiam žmogui keliais šimtais litų pakeltas atlyginimas daug motyvacijos neteiks, todėl įmonės kuria įvairias motyvavimo sistemas, susitelkia į gerą darbo aplinką. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra įmonių, apmokančių darbuotojų sporto klubo sąskaitą, išleidžiančių į mokymus, kurių nori patys darbuotojai,“ – pasakojo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.
3 tūkst. litų ar daugiau uždirbančiam žmogui keliais šimtais litų pakeltas atlyginimas daug motyvacijos neteiks, todėl įmonės kuria įvairias motyvavimo sistemas, susitelkia į gerą darbo aplinką, – sakė V.Levickis.
Izraelio startuolio „Wix“, savo padalinį įkūrusio ir Lietuvoje, personalo vadovė Shelly Meyer sako, kad geriausia motyvacija darbuotojui – ne pinigai, o jo potencialo įvertinimas ir darbo pozicija, kuri keltų iššūkių ir verstų tobulėti. „Labai svarbu, kad darbuotojas jaustųsi reikalingas ir tiesiogiai atsakingas už įmonės gerovę, žinodamas, jog jo darbo rezultatai matomi, vertinami ir neša apčiuopiamos naudos. Savo darbuotojus siunčiame į specialius kursus, seminarus, darbo stovyklas visame pasaulyje, kad jie visada laikytų pirštą ant inovacijų pulso, pakeistų aplinką, susipažintų su naujais žmonėmis. Bent kartą per pusmetį visus Lietuvos biuro darbuotojus 2-3 savaitėms atskraidiname dirbti į mūsų pagrindinį biurą Tel Avive – tai ypač teigiamai veikia darbuotojų motyvaciją ir jų darbo našumą,“ – sako ji.
Kaip teigia M. Daugelavičius, įmonės vadovai motyvacines priemones turėtų kartoti kas dvi savaites: jeigu darbdavys pakėlė atlyginimą, neteisinga galvoti, kad dabar darbuotojui jau nieko nebereikės. Praėjus kelioms savaitėms reikia mąstyti, kaip vėl paskatinti savo darbuotoją: geru žodžiu, išvyka ne darbo metu ar kitomis pavaldiniui aktualiomis priemonėmis.
„Didžiausia klaida, kurią daro darbdaviai – komunikacijos trūkumas ir pačioje darbo pradžioje darbuotojui neišsakyti lūkesčiai. Labai svarbu, kad darbuotojai pasitikėtų įmone, vadovų priimtais sprendimais, tikėtų kompanijos sėkme ir norėtų kartu profesionaliai augti“, – sakė S.Meyer.
Pasak V. Levickio, šiandien kur kas sudėtingiau surasti tikrai gerą, talentingą darbuotoją: „Jei pažiūrėsime, darbo pasiūlymų ir darbo paieškos skelbimų skaičius kone vienodas – tai reiškia, kad darbdaviams sunku surasti reikiamus darbuotojus. Išleidžiama daug lėšų naujo darbuotojo mokymams, paruošimui, todėl didelė dalis įmonių apsisprendžia geriau investuoti į senų ir laiko patikrintų darbuotojų išlaikymą nei naujų paieškas.“
