Daugiau nei pusė apklaustųjų (51 proc.) pritarė tokiam teiginiui, o antra pagal gausumą respondentų grupė (31 proc.) nurodė, jog viskas priklauso nuo ieškomam darbui keliamų lūkesčių. Ir tik 18 proc. apklausos dalyvių buvo įsitikinę, kad amžius nebūtų kliūtis trukdanti susirasti naują darbo vietą.
Įmonių požiūrį į 40-mečius bei vyresnius specialistus atskleidžia ir cvmarket.lt sistemoje sukaupti duomenys. Ten įmonės gali įvertinti kandidatus, prie kiekvieno iš jų pažymėdamos: jis tinkamas, jis svarstytinas arba apskritai netinkamas. Tokio grupavimo rezultatai rodo, kad kaip tinkamą vyresnį nei 36 m. amžiaus kandidatą įmonės pažymi 2–3 kartus rečiau nei jaunesnį. O kaip netinkamą – 37 proc. dažniau, nei 19–35 m. kandidatą.
Kaip tinkamą vyresnį nei 36 m. amžiaus kandidatą įmonės pažymi 2–3 kartus rečiau nei jaunesnį
Tai, jog vyresni nei 40-ies metų sulaukę žmonės patiria sunkumų ieškodami darbo, rodo ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Jūratės Baublienės pateikti duomenys.
„Kas mėnesį skaičiuojame tik tai, kiek Darbo biržoje yra registruotų jaunesnių nei 25 m. ir vyresnių nei 50 m. asmenų. Liepos 1 d. duomenimis, jaunimo dalis, palyginti su 2013 m., sumažėjo ir sudaro 8 proc., o vyresnių nei 50 m. – išaugo iki 37 proc.“, – teigė Jūratė Baublienė.
Tuo tarpu nepriklausomas psichologas ir vadybos konsultantas Lauras Balaiša tikina, kad į tokią situaciją žvelgti galima ir iš kiek kitos pozicijos.
„Kai kuriais atvejais vyresnis amžius yra privalumas, o ne trūkumas. Tai ypač išryškėja tarp siauros specializacijos profesionalų, kai darbdaviui reikia ne energijos, o įgūdžių ir žinių. Be to, vyresnius darbuotojus galima vertinti kaip lojalesnius, kurie savo nuomonės nekeičia dažnai“, – sakė ekspertas.
2014 m. balandžio mėn. duomenimis, Lietuvoje bendras nedarbo lygis siekė 11,2 proc. Tai yra antras rezultatas tarp Baltijos šalių. Mažiausiai bedarbių – Estijoje (7,7 proc.).
