Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Svetimybės dabartinėje lietuvių kalboje: rusizmai ir anglizmai

Rašymas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Rašymas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Viešojoje erdvėje pasigirsta svarstymų, kurios iš kalbų – rusų ar anglų – įtaka dabartinei lietuvių kalbai yra didesnė, kiek ryškūs šių kalbų pėdsakai vienoje ar kitoje srityje. Be abejo, neatlikus išsamių įvairių kalbos sričių tyrimų, šių įtakų objektyviai išmatuoti neįmanoma.

Vis dėlto vertimų biuro „Ars libri“ specialistų nuomone, apibendrintai galima teigti, kad šiuo metu didžiausios grėsmės mūsų kalbos savitumui sietinos su vis labiau įsigalinčiais anglizmais.

Bene svarbiausia anglizmų ir rusizmų dinamikos priežastis – istorinės aplinkybės. Sovietiniu laikotarpiu buvo skatinamas rusų kalbos mokymasis ir vartojimas. Dabartinė vyresnioji ir vidurinioji gyventojų karta augo stipriai veikiama rusų kalbos ir kultūros, o lietuvių kalbos vaidmuo buvo ribojamas, ypač tokiose srityse, kaip mokslas ir valstybės administravimas. Nenuostabu, kad tuo metu į lietuvių kalbą pateko nemažai skolinių – administracinės kalbos konstrukcijų, terminų ir pan. Rusų kalbos įtaka vis dar juntama kanceliarinėje kalboje, taip pat kai kuriose periferinėse kalbos atmainose, tokiose kaip žargonas, nenorminė leksika.

Pavyzdžiui, vis dar gajus neteiktinas vertinys „iš to seka“ (iš to plaukia, kyla, išeina; iš to matyti). Kartais tebevartojami sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai, sudaryti iš vieno ar kelių žodžių pradžios ir paskutinio viso žodžio pvz.: „vyrbuhalteris“ (vyriausiasis buhalteris), „specskyrius“ (specialusis skyrius), „medsesuo“ (medicinos sesuo), „genrangovas“ (generalinis rangovas). Neretai tenka išgirsti barbarizmą „papkė“ (aplankas, aplankalas, segtuvas). 

Iš rusų kalbos įsibrovęs priešdėlis -da, kuris mūsų kalbai visiškai netinkamas ir priklausomai nuo konteksto turi būti keičiamas priešdėliais ap-, į-, pa-, pri-, su- arba reikiamu žodžių junginiu, pvz., „dasiklausti“ (išsiklausti), „dadirbti“ (padirbti, baigti darbą), „davažiuoti“ (privažiuoti). Pagal rusų kalbą netinkamai vartojamas priešdėlis pra-. Veiksmažodžiai su šiuo priešdėliu paprastai reiškia veiksmą pro šalį, pro ką nors, tad jis visiškai netinkamas tokiems vertalams kaip „prabalsuoti“ (balsuoti, pabalsuoti), „prakonsultuoti“ (pakonsultuoti), „praanalizuoti“ (išanalizuoti) ir t. t.

Rusų kalbos įtaka vis dar juntama kanceliarinėje kalboje, taip pat kai kuriose periferinėse kalbos atmainose, tokiose kaip žargonas, nenorminė leksika

Per pastaruosius keliolika metų drauge su politiniais, socialiniais ir kultūriniais integracijos į Vakarus procesais vyko itin sparti lietuvių kalbos žodyno kaita. Vakarų Europos valstybių patirtis rodo, kad, vykstant globalizacijai, anglų kalba neišvengiamai vis labiau išstumia nacionalines kalbas iš įvairių gyvenimo sričių, ir lietuvių kalba, be abejo, nėra išimtis. Atsivėrusios naujos su anglų kalba siejamos galimybės, intensyviai besiplėtojančios informacinės technologijos, anglakalbė populiarioji kultūra padarė savo – vien 1991–1996 m. laikotarpiu lietuvių kalbos žodyną papildė per 10 tūkst. naujažodžių, vėliau šis procesas, tikėtina, tik spartėjo.

Anglų kalba įsigalėjusi oficialiojoje vartosenoje, dokumentuose, internete. Vienos labiausiai anglų kalbos veikiamų sričių – mokslo kalba, verslas, taip pat tos sritys, kuriose kreipiamasi į jaunimo auditoriją. Nors nėra atlikta daug išsamių tyrimų, galima pastebėti, kad labiausiai anglų kalbos skoliniai ar ištisos konstrukcijos būdingos jaunimo, ypač priklausančio tam tikroms subkultūroms, kalbai. Nemažai jaunų žmonių, nebemokančių rusų kalbos, anglų kalba susikalba su rusakalbiais. Taigi anglų kalba, būdama lingua franca ir apskritai labai plačiai vartojama, neišvengiamai atneša naujovių, kurios neretai kenkia mūsų kalbos savitumui.

Vienas giliai įsišaknijusių anglizmų pavyzdžių – hibridinės darybos žodis „marketingas“, kurį siūlyta keisti „rinkodara“ ar „rinkotyra“. Žodis vartojamas net aukštųjų mokyklų programose, knygų pavadinimuose. Dėl anglų kalbos įtakos atsirado ir labai paplitusi daugiskaitinė forma „pardavimai“ (angl. sales), nors bendrinėje lietuvių kalboje abstraktieji daiktavardžiai paprastai vartojami vienaskaita (pvz., aptarnavimas, finansavimas ir t. t.), taigi geriau – pardavimo vadybininkas, pardavimo skyriaus vadovas, pardavimo (prekybos) direktorius. 

Verslo kalboje ir kasdieniame bendravime dažnai net nesusimąstant vartojami tokie žodžiai, kaip „raportas“ (ataskaita), „printeris“ (spausdintuvas), „menedžeris“ (vadybininkas). Nors 2014 m. sausio 30 d. VLKK nutarimu Nr. N-3 (152) papunktis „Nevartotinos naujosios svetimybės“ išbrauktas iš didžiųjų kalbos klaidų sąrašo, geriau vengti anglizmų, kuriems turime lietuviškus atitikmenis, pvz.: „e-mailas“, „imeilas“ (elektroninis paštas), „sponsorius“ (rėmėjas), „parkingas“ (automobilių aikštelė). Neretai nelietuviškai pavadinamos ir įmonės, pramogų centrai, pavyzdžiui, „Forum Palace“ ar „Mambo Club“ ir t. t.

Mes dažnai prisiimame gynybinę poziciją ir stengiamės sumažinti svetimų kalbų poveikį. Todėl kalbininkai, įvairių sričių atstovai siūlo pakaitus naujiems žodžiams, kad vertiniai, perimtos svetimų kalbų sakinių konstrukcijos ir t. t. nepakenktų lietuvių kalbos sistemai. Svarbu dėti pastangas, kad šis darbas būtų atliekamas laiku, kad poreikius atitinkantys lietuviški žodžiai būtų pasiūlomi svetimybėms dar netapus įpročiu.

Šaltiniai:

Daiva Vaišnienė, Jolanta Zabarskaitė, „Lietuvių kalba skaitmeniniame amžiuje“, „META-NET“ baltųjų knygų serija, 2011.

„Žodžio dalių vartojimas“, Gerbkime žodį!, http://ualgiman.dtiltas.lt/zdv_priesdelis.html. 
Valstybinė lietuvių kalbos komisija, http://www.vlkk.lt/. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką