Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Už įrašus socialiniame tinkle – pas vadovą „ant kilimėlio“?

 Facebook
Reuters/Scanpix / Facebook
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Atsirinkdami darbuotojus vadovai vis dažniau tikrina jų įrašus socialiniuose tinkluose, ir netinkama informacija gali pakišti koją siekiant darbo vietos. Tačiau ramiai jaustis nevertėtų ir jau turint darbą. Naujienų portalo LRT.lt kalbinti specialistai įvardija kvietimo „ant kilimėlio“ priežastis, galinčias atsirasti dėl netinkamos raiškos socialiniuose tinkluose.

Tai, kiek jūsų vadovas ar darbdavys bus tolerantiškas jūsų raiškai socialiniuose tinkluose, labiausiai priklauso nuo jūsų įmonės veiklos, sako įmonės „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas.

„Aš džiaugčiausi pamatęs savo darbuotojų vakarėlių nuotraukas „Facebooke“, nes žinočiau, kad jie laiką leidžia linksmai, o ne namuose sėdi. Mūsų įmonės veikla nėra tokia formali, tačiau, pavyzdžiui, banko darbuotojui greičiausiai būtų keliami kitokie reikalavimai ir toks socialinio tinklo paskyros turinys banko vadovo nenudžiugintų“, – svarsto A. Žakas.

A.Armalis teigia, jog netoleruotų diskriminacinio, antisemitinio pobūdžio įrašų, nes darbuotojai yra tapatinami su darboviete, kuriai atstovauja, todėl labai greitai ir įmonė gali sulaukti nemalonaus visuomenės dėmesio

Savo ruožtu viešųjų ryšių agentūros „Opinio“ vadovas Arūnas Armalis teigia, kad savo darbuotoją kviestų „ant kilimėlio“ tuo atveju, jei jo raiška socialiniame tinkle balansuotų ant visuotinai priimtų moralės ir etikos normų ribų: „Jei darbuotojo elgesys socialiniame tinkle peržengtų ar būtų labai arti visuotinai priimtinų moralės ir etikos normų ribų, matyčiau, kad tai yra daroma nuolatos, pradėčiau galvoti apie pokalbį.“

A.Armalis teigia, jog netoleruotų diskriminacinio, antisemitinio pobūdžio įrašų, nes darbuotojai yra tapatinami su darboviete, kuriai atstovauja, todėl labai greitai ir įmonė gali sulaukti nemalonaus visuomenės dėmesio.

Didžiausia klaida – keiksnoti darbovietę

Pasak A. Žako, norint neturėti nemalonumų su darbdaviu dėl socialinių tinklų paskyros turinio, paprasčiausiai reikia turėti sveiko proto ir nesidalinti tokiais įrašais, kurie galėtų nepatikti vadovams.

Norint neturėti nemalonumų su darbdaviu dėl socialinių tinklų paskyros turinio, paprasčiausiai reikia turėti sveiko proto ir nesidalinti tokiais įrašais, kurie galėtų nepatikti vadovams

„Kiekvienas vadovas nori, kad jo darbuotojai būtų lojalūs, todėl greičiausiai atvira kritika ir nepasitenkinimas darbu bei darboviete sukeltų vadovo nepasitenkinimą. Peikti savo įmonę ar prekės ženklą, kuriam teiki paslaugas, bei girti konkurentą nebūtų tinkamas sprendimas“, – sako A. Žakas.

Savo ruožtu A. Armalis teigia nesantis toks naivus, kad galvotų, jog darbuotojai tam tikrose situacijose nekeiksnoja darbdavių. Tačiau jei  jis pastebėtų, kad tai yra daroma nuolatos ir piktybiškai, pasiteirautų savo darbuotojo, ar jis yra tikrai toje darbo vietoje, kurioje turėtų būti.

A. Žakas sako girdėjęs, kad užsienyje įmonės, pasirašydamos darbo sutartį, nurodo, ką galima, o ko negalima daryti socialiniuose tinkluose. Lietuvoje, jo žiniomis, yra įmonių, draudžiančių naudoti „Facebooką“ darbo metu.

123rf.com/Valdiškas požiūris
123rf.com/Valdiškas požiūris

„Mūsų įmonės pozicija yra ta, kad žmonių riboti nereikėtų. Klausimas kitas – kaip motyvuoti darbuotoją, kad šis apie savo įmonę ir jos veiklą skleistų teigiamą informaciją. Ir jei darbuotojai norės tai daryti ir tai darys nuoširdžiai, rezultatas bus pasiektas“, – tikina A. Žakas.

Anot A. Žako, geras šiuolaikinis darbdavys, vadovas turėtų daugiau neformaliai bendrauti su savo darbuotojais, žinoti, ką jie galvoja, kaip jaučiasi, ir socialiniai tinklai bent iš dalies leidžia tai padaryti.

„Socialiniai tinklai, mano supratimu, yra mūsų tikro gyvenimo atspindys virtualiojoje erdvėje. Jie suteikia daugiau galimybių darbuotojams ir vadovams bendrauti neoficialiai ir tą matyčiau daugiau kaip privalumą nei trūkumą. Tačiau nederėtų pamiršti privatumo nustatymų. Juos įvaldžius tam tikra informacija galima dalintis su atskirais žmonėmis ar jų grupėmis, taip nepasidalinant netinkamu turiniu su vadovais, darbdaviais“, – pažymi A. Žakas.

Gali suprasti, ar socialinis tinklas tam žmogui yra tik vieta paplūdimių nuotraukoms, ar jame yra ir vertingos informacijos, nes tai byloja apie žmogaus savišvietą

Padeda susidaryti aiškesnį kandidato paveikslą

Viešųjų ryšių įmonės vadovas A. Armalis sako ne kartą naudojęsis „Facebooke“ viešai prieinama informacija per darbuotojų atranką. Anot jo, taip galima susidaryti aiškesnį kandidato paveikslą, pamatyti, kas slypi už dailiai sudėlioto gyvenimo aprašymo.

„Ypač greitai pamatai, kokie straipsniai, idėjos, žmonės kandidatui patinka, yra cituojami. Gali suprasti, ar socialinis tinklas tam žmogui yra tik vieta paplūdimių nuotraukoms, ar jame yra ir vertingos informacijos, nes tai byloja apie žmogaus savišvietą. Jei žmogus deda įdomias citatas, išsako savo nuomonę, reiškia, kad jis domisi aktualijomis. Savo darbą tikrai mylinčio žmogaus socialinio tinklo paskyroje beveik visada rasi jo darbo srities informacijos“, – kalba A. Armalis.

Pasak viešųjų ryšių specialisto, jei žmogus nori įsidarbinti, jo socialinio tinklo profilis turi būti suderintas su organizacijos įvaizdžiu. Nes jei potencialus darbdavys aptiks keiksmažodžių, memų ar filmukų su keiksmažodžiais, tai gali tapti rimta kliūtimi gauti darbą.

„Esu matęs, kad jaunimas iš savos studijų laikų susideda „baliukų“ nuotraukas. Tie baliukai linksmi, bet reikia įvertinti, kad jo potencialus darbdavys, kuriam, sakykime, yra 40 ir daugiau metų, į tai gali žiūrėti kaip į tam tikrą disciplinos trūkumą“, – teigia A. Armalis. 

Lrt.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką