Į šiaurę – gražiausi vaizdai
A.Vaičiulis teigė, kad nors pasyvius namus projektuojantys specialistai siūlo didžiulius langus statyti pietinėje pusėje, gyventojai neretai vis dėlto renkasi šiaurinę. „Nesunku juos suprasti, – šypsodamasis kalbėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius, – beveik visada patys gražiausi vaizdai matomi pro šiaurinį langą, tačiau tiesa tokia, kad norint turėti energiškai efektyvų būstą, reikėtų elgtis priešingai.“
Langų orientavimas į pietinę pusę yra tiesiogiai susijęs ir su nemokama saulės šiluma. „Žiemą į pietinius langus šviečiant saulei, gyventojai gali pasinaudoti šia nemokama šiluma, ypač tai efektyvu, jei namas yra gerai apšildytas ir sandarus, tokiu atveju ši šiluma pasilieka namuose“, – teigė A.Vaičiulis.
Žiemą į pietinius langus šviečiant saulei, gyventojai gali pasinaudoti šia nemokama šiluma, ypač tai efektyvu, jei namas yra gerai apšildytas ir sandarus, tokiu atveju ši šiluma pasilieka namuose.
Tai, kad namuose, kur dauguma langų orientuoti į pietus, yra tamsu ir niūru – netiesa. „Langai į pietus dažniausiai projektuojami dideli, todėl tiek šviesos, tiek saulės, tiek jaukumo namuose pakanka“, – tikino Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius. A.Vaičiulis taip pat paminėjo, kad gyvenamosios patalpos pasyviuose namuose dažniausiai projektuojamos su langais į pietinę pusę, o štai techninės – į šiaurinę. „Tai yra elementaru – šiaurinę pusę žymiai efektyviau saugo energiškai efektyvi siena, o iš pietinės pusės gauname saulės“, – pridūrė A.Vaičiulis.
Nuo pietryčių iki pietvakarių
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius pasakojo, kad nusakyti pačią tinkamiausią langų orientaciją nėra taip paprasta. Didelę įtaką turi ir klimato zona. „Tačiau jeigu kalbėtume apie Lietuvą, energiškai efektyviausi langų orientacijos variantai yra nuo pietryčių iki pietvakarių“, – kalbėjo A.Vaičiulis. Kiekvienam būstui tinkamiausia langų orientacija skaičiuojama individualiai – naudojant moduliavimo programas, kurios atsižvelgia į visus pasyvaus namo kriterijus ir ypatumus, taip pat ir į šešėlius, šalia esančius medžius bei kitus įmanomus veiksnius.
Anksčiau ar vėliau žmonės supranta, kad pinigai, sumokėti už projektą bei už tinkamus sprendimus, atsiperka.
A.Vaičiulis teigė, kad pasyvaus namo energinį efektyvumą lemia būtent sprendimai. Langų orientacija – vienas iš jų. Sprendimai, kurie leidžia naudotis nemokama energija, o ne leisti ją vėjais. „Anksčiau ar vėliau žmonės supranta, kad pinigai, sumokėti už projektą bei už tinkamus sprendimus, atsiperka. O tie, kurie pagaili pinigų, vėliau švaisto ir juos, ir šilumą“, – teigė A.Vaičiulis.
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius pabrėžė ne tik langų orientacijos, bet ir viso namo projekto svarbą. „Dažnai gyventojai pasiduoda specialistų, kurie yra tik girdėję apie pastato energinį efektyvumą, tačiau to nesimokė ir neturi praktikos, įtakai“, – pasakojo A.Vaičiulis. Pasak jo, ta didesnė kaina, kurią siūlo mokslus baigę projektuotojai garantuoja gerą ir visiškai baigtą būsto projektą, kuris suteikia labai dideles prielaidas kokybei.
A.Vaičiulis džiaugėsi, kad lietuviai vis daugiau domisi energiškai efektyviais būstais. „Tie, kurie iš tiesų nori pasyvaus namo, nepagaili nei pinigų, nei laiko geresniam projektavimui, techninei priežiūrai ir kitiems susijusiems dalykams“, – pabrėžė Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius.
Aplinkosaugininkai primena apie pastatų energinio efektyvumo svarbą. Mažo energinio efektyvumo namų šildymui sunaudojama kur kas daugiau gamtos išteklių. Gyventojai turėtų atkreipti didelį dėmesį į tai, kad namai būtų statomi iš lengvai perdirbamų ir ekologiškų medžiagų, kurios daro kuo mažiau žalos gamtai.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
