„Žmonės vis optimistiškiau vertina ir savo darbo vietos, pajamų stabilumą, ir visos šalies ekonomikos situaciją. Akivaizdų Lietuvos gyventojų lūkesčių lūžį iliustruoja per pirmuosius trejus 2013 m. ketvirčius 22 proc. išaugęs būsto sandorių skaičius. Tai rodo, jog gyventojai nebesitiki nekilnojamo turto pigimo ir drąsiau priima sprendimą įsigyti ar pakeisti gyvenamąjį būstą“, – pasakoja Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Dažniausiai pirko butus
Pirmųjų trijų ketvirčių duomenimis, 2013 m. skolindamiesi būstui gyventojai dažniausiai rinkosi butus – tokie pirkimai sudarė daugiau nei 70 proc. visų nekilnojamojo turto rinkos sandorių.
Pirmųjų trijų ketvirčių duomenimis, 2013 m. skolindamiesi būstui gyventojai dažniausiai rinkosi butus – tokie pirkimai sudarė daugiau nei 70 proc. visų nekilnojamojo turto rinkos sandorių. Antri pagal populiarumą – gyvenamieji pastatai su žemės sklypu, jie sudarė apie 15 proc. sandorių.
„Nors banko atlikti gyventojų nuomonės tyrimai rodo, jog didesnioji šalies gyventojų dalis norėtų gyventi nuosavame name, visgi realybėje dominuoja butų sandoriai. Tai galima paaiškinti didesne pasiūla – tiek butų kainos, tiek kokybės spektras yra žymiai platesnis nei individualių namų“, – komentuoja Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė.
Kita priežastis, pasak jos, yra atsakingo skolinimosi reikalavimai. Lietuvos bankui patvirtinus naujas skolinimosi gaires, praktiškai buvo užkirstas kelias nepamatuotiems sandoriams, kuomet įsipareigojimai finansų institucijai viršytų leistiną 40 proc. dalį nuo gaunamų namų ūkio pajamų.
Skolinasi mažesnes sumas
Pastaruoju metu įsigydami būstą žmonės atsakingiau vertina savo galimybes ir skolinasi mažesnes sumas nei iki šiol.
Pasak J. Gumuliauskienės, dėl kintančios nekilnojamojo turto pasiūlos ir pasikoregavusių kainų praėjusiais metais būstas gyventojams tapo šiek tiek įperkamesnis. „Pernai nemaža dalis gyventojų būstą sugebėjo įsigyti nuosavomis lėšomis, o įsigyjusieji būstą su banko suteiktu finansavimu būsto paskolai mokėti 2013 m. vidutiniškai skyrė apie 28 proc. savo pajamų“, – teigia „Swedbank“ ekspertė.
Kita pastebima tendencija – pastaruoju metu įsigydami būstą žmonės atsakingiau vertina savo galimybes ir skolinasi mažesnes sumas nei iki šiol. Šiuo metu šalies gyventojai būstui vidutiniškai skolinasi maždaug 155 tūkst. litų. Palyginimui, 2008 m. Lietuvos gyventojai būstui vidutiniškai skolinosi 170 tūkst. litų, sunkmečiu (2009–2010 m.) vidutinė būsto paskola siekė maždaug 168 tūkst. litų. 2011 m., sugriežtinus skolinimosi sąlygas, buvo fiksuojamas laikinas vidutinės būsto paskolos sumažėjimas iki maždaug 146 tūkst. litų.
Būsto paskolų sutartis dažniausiai pasirašo 35 metų amžiaus, šeimas sukūrę didmiesčių gyventojai, kurie gauna aukštesnes nei vidutinės pajamas ir yra įgiję aukštąjį išsilavinimą.
