Kelių dešimčių tūkstančių litų būstui pirkti jums prireiks ir tuomet, jei pirksite jį ne už savus, o už skolintus pinigus. Lietuvos bankas reikalauja, kad mažiausiai 15 proc. buto kainos sumokėtumėte pats, likusius 85 proc. jau galite ir pasiskolinti.
Vadinasi, jeigu nusižiūrėjote būstą sostinės Polocko gatvėje už 240 tūkst. Lt, privalote kišenėje turėti mažiausiai 36 tūkst. Lt. Jei norėsite naujų baldų ar remonto, bankas paprašys dar daugiau.
Skolinasi jauni
Būstui skolinasi 34–35 amžiaus gyventojai, 70 proc. jų yra vedę, 40 proc. gyvena Vilniuje, dažniausiai skolinasi NT pirkimui Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tokią statistiką 15min.lt pateikė Jūratė Nedzinskienė, „Danske Bank“ Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė.
Pasak jos, anksčiau dažniausiai žmonės skolindavosi savo pirmam būstui, o dabar paskolas ima norėdami geresnių gyvenimo sąlygų – dėl šeimos pagausėjimo kraustosi į erdvesnį būstą, nori geresnio buto dėl didesnių pajamų ir pan.
Nors privaloma įnešti 15 proc. būsto paskolos sumos, neretai yra įnešamas ir didesnis pradinis įnašas.
„Tie, kurie turi galimybę didesne dalimi dalyvauti savo lėšomis, jie taip ir daro. Tikrai nėra taip, kad žmonės galvotų, jog pasiskolinsiu tiek, kiek man gali paskolinti“, – sakė J.Nedzinskienė.
Įprasta, kad žmonės skolinasi ne tik būsto pirkimui, bet ir jo apdailai – remontui, baldams. Tam reikalinga suma taip pat dažnai įskaičiuojama į paskolos sumą, todėl padidėja pradinis įnašas.
Už skolintus pinigus galima pirkti bet kokį būstą, jei jis yra baigtas, neįkeistas. Kartais, J.Nedzinskienės teigimu, kyla klausimų, jei butas yra ne iki galo įrengtas arba pervertintas.
„Bankas vertina tuo konservatyviuoju principu ir pavieniais atvejais turime debatus – klientas turtą vertina ir yra nusiteikęs įsigyti už daug didesnę vertę, nei bankas galvoja, kad ta vertė yra reali. Mūsų pareiga yra ir pačiam klientui pasakyti, kad gali taip būti, kad jis yra nusiteikęs mokėti šiek tiek daugiau, nei tas turtas yra vertas ir, be jokios abejonės, bankas atsargiai žiūri į tai arba nori, kad pats klientas savo lėšomis tą skirtumą dengtų“, – sakė J.Nedzinskienė.
Pirkti būstą už skolintus pinigus ypač populiaru buvo iki krizės. Tuo metu 2009–2011 metais dažniausiai būstas pirktas už santaupas.
„Tuo metu ir bankai labai atsargiai žiūrėjo, ir patys žmonės, – 15min.lt sakė Arvydas Avulis, NT bendrovės „Hanner“ vadovas. – Nes buvo labai daug atvejų, kai bankai elgėsi gana griežtai reikalaudami grąžinti paskolas arba padidinti užstatą. Tas buvo šiek tiek atšaldę gyventojų norą skolintis. Viskas rinkoje švelnėja, balansas atsiranda. Įmonės, kurios turi nuosavo kapitalo, daugiau naudoja nuosavą kapitalą, tie, kurie turi darbą, gerą atlygį, yra linkę naudotis banko paskolomis.“
Perka, bet negyvena
Registrų centro duomenimis, tik maždaug trečdalis nekilnojamojo turto pirkėjų būstą perka už skolintus pinigus. Likusieji perka už santaupas.
A.Avulis aiškino kad pastaruoju metu būstą vis dažniau gyventojai perka kaip investiciją, o ne vietą įsikurti.
„Jie tiesiog įsigyja būstą nuomai. Tą būstą dažniausiai perka miesto centrinėje dalyje, investuoja sukauptus pinigus“, – sakė A.Avulis.
Pasak jo, investicijų į NT skaičius auga dėl rekordiškai mažų palūkanų už indėlius, kalbų, kad už indėlius greitai reikės susimokėti patiems gyventojams.
„Tokios nuotaikos, tokios kalbos motyvuoja žmones, kurie turi sukaupę kapitalo, investuoti. Kaip parodė patirtis, praeitis – investicijos į akcijas, į obligacijas būna gana rizikingos ir žmonės prarado nemažai pinigų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, formuojasi toks požiūris, kad investuoti į nekilnojamąjį turtą nėra blogai“, – sakė „Hanner“ vadovas.
Jis aiškino netikįs, kad investuoti į NT gyventojai suskubo dėl euro įvedimo.
„Nemanau, kad kainos dėl euro įvedimo galėtų didėti. Paprastai didėja dėl nuotaikų visuomenėje. Bet realiai kainos rinkoje didėja priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos. Šiandien rinkoje yra labai subalansuota pusiausvyra tarp pasiūlos ir paklausos. Dėl to kainos yra stabilios ir kol kas nėra tų požymių, dėl ko kainos turėtų kilti“, – sakė A.Avulis.
Anksčiau pirkėjas ateidavo tik pasižiūrėti pro langą, o šiandien jis labai daug žino ir apie pastatų energetinę klasę, jis klausinėja, ir kokie langai sudėti, kaip apšiltintas būstas, – sakė A.Avulis.
Tiesa, priežasčių, dėl kurių galėtų brangti būstas, yra: „Statybos darbai brangsta. Jie ir ateityje brangs, nes statybos sektoriuje yra labai didelis darbo jėgos trūkumas – labai daug statybininkų išvyksta į tokias šalis kaip Norvegija dirbti. Darbo jėgos trūkumas kelia darbininkų atlyginimus į viršų.“
Pirkėjai skaičiuoja kiekvieną centą
Pasak A.Avulio, prieš metus, kai „Hanner“ pristatė pirmąjį A klasės daugiabutį, niekas tiksliai nežinojo, kas yra namo energetinė vertė. Dabar būsto pirkėjai – labiau išprusę.
„Anksčiau pirkėjas ateidavo tik pasižiūrėti pro langą, o šiandien jis labai daug žino ir apie pastatų energetinę klasę, jis klausinėja, ir kokie langai sudėti, kaip apšiltintas būstas, kiek centimetrų apšiltinamosios medžiagos dėta ant stogo, sienų, kokie langai – trijų stiklų, kokią jie turi varžą ir pan.“, – sakė A.Avulis.
J.Nedzinskienė taip pat mato atsakingesnius pirkėjus: „Kiekvienas skaičiuoja, vertina, derinasi paskolos terminą, žiūri, kokia įmoka bus mėnesinė. Klientai skaito sąlygas ir domisi, kokiomis sąlygomis jie galės grąžinti anksčiau laiko – tai rodo sveiką požiūrį, o ne beatodairišką. Tai yra ilgalaikis įsipareigojimas ir didžioji dalis yra supratusi ir žino, kam ryžtasi.“
Paklausta, kiek pabrangsta nekilnojamasis turtas, perkamas už skolintas lėšas, J.Nedzinskienė neįvardijo: „Būsto pabrangimas nėra labai profesionalus terminas. Viskas priklauso nuo to, kokią jūs sumą skolinatės, kokia nuosava dalimi dalyvaujate, kiek laiko jūs mokėsite, kokį renkatės mokėjimo būdą, fiksuotas ar kintamas palūkanas. Kiekvienam klientui skolinantis yra svarbi pinigų kaina, tai yra palūkanos. Pabrangimas yra išvestinis dalykas.“
Perka emigrantai
Nekilnojamojo turto agentūros „011“ atstovai pastebi, kad vis daugiau nekilnojamojo turto perka emigrantai. Lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai emigrantai šventėms buvo grįžę į Lietuvą, maždaug 40 proc. NT buvo parduota būtent jiems.
„Mintis tokia – perka dabar nekilnojamąjį turtą dalį lėšų pasiskolindami iš bankų, nes bankai gana lengvai duoda paskolas, būstą įrengia ir išnuomoja 2–3 metams, kol dar gyvens užsienyje. O nuomininkai, kurie gyvena jų būstuose, apmoka likusią paskolos dalį, tai neretai ir lieka dar tų pinigėlių“, – 15min.lt sakė Giedrius Sidaravičius, „011“ pardavimų vadovas.
Pasak jo, emigrantai nekilnojamuoju turtu Lietuvoje domėtis pradėjo jau prieš trejus metus, tačiau pirko vangiai, mat ir bankai dosnūs nebuvo.
„Emigrantai jau tada domėjosi, ką gali nusipirkti už tai, ką jie yra susitaupę. Jeigu pigesnis būstas, tai jau tada pirko, ypač naujos statybos butus“, – sakė G.Sidaravičius.
Butus perka ir pensininkai
Tokioms įmonėms kaip „Hanner“ visiškai neįdomu, už kokius pinigus gyventojai perka būstą, – savus ar skolintus. Tačiau tai padeda įžvelgti rinkos tendencijas.
„Mes galime tik prognozuoti – jeigu žmonės pradeda drąsiau naudotis paskolomis, tai galima tikėtis, kad pardavimai nemažės ateityje, galima netgi būti šiek tiek optimistais ir tikėti, kad jų bus šiek tiek daugiau. Kai banko paskolomis nesinaudoja, tada galima suprasti, kad yra tam tikras skaičius žmonių visuomenėje, kurie turi kapitalo, bet jis yra baigtinis – galbūt mėnuo, du, trys ar pusmetis ir viskas, kapitalas bus išsemtas“, – sakė A.Avulis.
Pasak jo, šiuo metu rinka yra sveika. O sveika ji yra tuomet, kai būsto kainų augimas yra panašus į infliaciją.
„Tuomet visi turi interesą, gyventojai perka drąsiau būstą, nes jie nesibaimina, kad rinkoje atsiras griūtis ir staiga jų būstas nuvertės, kaip buvo 2009 metais. Taip pat investuotojai drąsiau elgiasi. Baisiausia yra tuomet, kai kainos labai greitai kyla. Tada akivaizdu, kad jos taip pat greitai ir grius“, – sakė „Hanner“ vadovas.
NT perka ne tik jaunos šeimos ar investuotojai.
„Kita pirkėjų grupė – vyresnio amžiaus žmonės, kurie turi natūralių priežasčių keisti būstą. Pavyzdžiui, buvo 4 asmenų šeima, dabar vaikai užaugo ir kažkur išėjo ir gyvena du žmonės palyginti dideliame bute, jiems jo nereikia. Pastebime ir pensininkus, senjorus, kurie galbūt ir gyveno paskutinius metus dviese, o dabar jau liko vienas. Tai vienam žmogui irgi nereikia trijų kambarių būsto“, – sakė A.Avulis.
Pasak jo, vis dažniau ieškoma ekonomiško būsto, mažėja būsto plotas.
„Kitas dalykas – formuojasi tam tikras gyvenimo būdas. Žmonės praleidžia daug laiko darbe, viešose vietose, kavinėse, susibūrimuose ir namus dažnai naudoja tik kaip vietą pernakvoti ir dėl to tam tikri pokyčiai šiandien būsto rinkoje yra akivaizdūs“, – sakė A.Avulis.
