Su vokiečiais sukirsta rankomis dėl paramos kvartalinei renovacijai Lietuvoje

Aplinkos ministerijos vadovaujama delegacija Berlyne aptarė paskutines bandomojo kvartalinės renovacijos projekto Lietuvoje detales – dėl finansinės ir metodinės paramos su vokiečiais sukirsta rankomis. D.Matonienė džiaugėsi, kad procesas juda į priekį ir kad Lietuva galės pasinaudoti kvartalinės renovacijos srityje labai pažengusios Vokietijos patirtimi.
Susitikimas dėl kvartalinės renovacijos Lietuvoje
Susitikimas dėl kvartalinės renovacijos Lietuvoje / Aplinkos ministerijos nuotr.

Svarbiausia – patirtis

Į Berlyną kartu su aplinkos viceministre vyko ir ministro pirmininko patarėja Jūratė Juozaitienė, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Utenos meras Alvydas Katinas, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Šiaulių m. vicemeras Juras Andriukaitis ir Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Vokietijai susitikime atstovavo šalies federalinių ministerijų – Gamtos apsaugos, statybų ir branduolinės saugos bei Ekonomikos ir energetikos, taip pat Federalinės aplinkos apsaugos agentūros, Plėtros banko ir kitų institucijų atstovai. Pagrindinis susitikimo tikslas buvo aptarti bendro bandomojo kvartalinės renovacijos projekto Lietuvoje įgyvendinimo galimybes.

Pirmieji kvartalinės renovacijos žingsniai Lietuvoje turėtų būti žengti Šiauliuose, Birštone ir Utenoje. Kiekviename iš šių miestų bus planuojama atnaujinti po vieną kvartalą. Šiauliuose ketinama renovuoti Kaštonų alėją su prieigomis, Utenoje – Aukštakalnio daugiabučių namų rajoną, o Birštone – miesto centro dalies kvartalą. Susitikime šių savivaldybių merai pristatė bandomuosius renovacijos projektus. „Vokiečiai minėtus projektus įvertino labai gerai. Pasak jų, tai būtų puikūs pavyzdžiai siekiant platesnių kvartalinės renovacijos mastų šalyje“, – teigė D.Matonienė.

Vokiečiai minėtus projektus įvertino labai gerai. Pasak jų, tai būtų puikūs pavyzdžiai siekiant platesnių kvartalinės renovacijos mastų šalyje.

Viceministrė pabrėžė, koks svarbus yra Vokietijos bendradarbiavimas: „Visų pirma, tai bus didžiulė metodinė parama. Vokiečiai jau yra modernizavę 80 proc. senų būstų, sukaupę vertingos kvartalinės renovacijos patirties. Manau, svarbiausia yra įsisavinti būtent tą metodinę patirtį, bandyti ją perduoti ne tik toms savivaldybėms, kuriose bus vykdomi bandomieji projektai, bet visoms. Svarbu perimti teisinę bazę, metodus, informaciją, kad ateityje visos savivaldybės galėtų tuo pasinaudoti. Antra, aišku, ne ką mažiau svarbu ir tai, kad galutinai sutarta dėl finansinės vokiečių pagalbos minėtam projektui.“

Pasirinkti skirtingi miestai

Paklausta, kodėl bandomajam projektui pasirinkti būtent Šiauliai, Birštonas ir Utena, aplinkos viceministrė teigė, kad tą nulėmė kelios priežastys: „Visų pirma, norėjome, kad būtų paliesti įvairių dydžių miestai. Šiauliai – vienas didžiausių miestų, Utena – vidutinio dydžio, o Birštonas – nedidelis. Antra, svarbu, kad skirtingi tų miestų veidai. Šiauliai – toks gyvenamasis miestas, Uteną galima vadinti pramoniniu miestu, o Birštoną – kurortu. Manau, kad išbandę tris modelius, ateityje lengviau atrasime sprendimų kitiems miestams.“

Kvartalinė renovacija visų pirma bus orientuota į energinį efektyvumą, jo didinimas – pagrindinis tikslas.

D.Matonienė pasakojo, kad kvartalinė renovacija visų pirma bus orientuota į energinį efektyvumą, jo didinimas – pagrindinis tikslas. „Aišku, taip pat bus atsižvelgiama ir į kiekvieno kvartalo poreikius atskirai. Kur reikės, bus atkreiptas dėmesys į mobilumą, kitur gal į žalių zonų ar stovėjimo aikštelių trūkumą“, – kalbėjo viceministrė. Anot jos, kiekvieno kvartalo poreikius, problemas ir modernizavimo galimybes išanalizuos vokiečių ekspertai, o viską įvertinus kiekvienam iš jų atskirai bus sudarytas projektas.

Aplinkos viceminstrė pridūrė, kad svarbu yra galvoti ir apie alternatyvių energijos šaltinių diegimą, tai ne tik gerina žmonių gyvenimo kokybę, bet ir padeda tausoti gamtą bei taupyti jos išteklius. „Turime galvoti ne tik apie save, bet ir apie gamtą. Juk būtina ją išsaugoti ir ateities kartoms“, – teigė D.Matonienė.

Viceministrė atskleidė, kad Lietuvos delegacija Vokietijos atstovams įsipareigojo per mėnesį pateikti projekto paraišką. Kitas labai svarbus žingsnis – paruošti visą kvartalinės renovacijos koncepciją. D.Matonienė pasakojo, kad vokiečiai tam skiria vidutiniškai pusantrų metų, tačiau Lietuvos tikslas yra tai padaryti greičiau – apytiksliai per metus.

Parengta bendradarbiaujant su LR aplinkos ministerija

AM-logo-bendras

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius