Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Swedbank“ antrinės įmonės parduodamas nekilnojamasis turtas – NT rinkos atsigavimo ir stabilių būsto kainų pranašas

„Swedbank“ nekilnojamąjį turtą (NT) valdančios antrinės įmonės „Ektornet“ sprendimas parduoti Lietuvoje valdomą NT – geras ženklas, rodantis, kad Lietuvos NT rinka sandorių skaičiumi artėja prieškrizinių laikų link, tačiau kainų kilimo tikėtis nereikia. Tuo metu SEB ir DNB antrinių bendrovių vadovai dar neketina trauktis iš Lietuvos.
„Swedbank“ banko skyriuje pilna žmonių
„Swedbank“ antrinė bendrovė „Ektornet“ ketina parduoti valdomą turtą ir trauktis iš Lietuvos / zinios1.lt/ A.Vaišnoro nuotr.

Varžytinėse parduos ne viską

„Ektornet“ vadovas Lietuvoje Martynas Žibūda sako, kad „Swedbank“ priklausanti bendrovė dar 2010 m. pradėjo varžytinėse pardavinėti turtą. O dabar jau daugiau kaip metai, kai „Ektornet“ jokio turto nebepirko. „Matyt „Ektornet“ sprendžia, kad reikia turtą parduoti dabar, ir neturi didelių lūkesčių dėl NT kainų kilimo. 2012 m. viduryje pajutome, kad padėtis stabilizuojasi, kad pirkėjai natūraliai pradeda domėtis NT objektais. Kai tai pajutome, nepirkome turto, kad nepakenktume rinkai“, – teigė jis. 

Jis prisimena, kad pirmiausia „Ektornet“ pradėjo pardavinėti komercinį turtą – juo domėjosi logistikos įmonės ir tos, kurios buvo susijusios su eksportu: „O šįmet jau matome ir aktyvumo būsto rinkoje, pastebime, kad žmonės perka ne tik pirmą, bet ir antrą būstą.“

Bendrovė jau yra pardavusi maždaug tris ketvirtadalius savo turto ir spalio 15 d. vyksiančiose varžytinėse ketina parduoti dar 90 NT objektų – po 30 gyvenamosios ir komercinės paskirties, taip pat 25 žemės sklypus.

Bendrovė jau yra pardavusi maždaug tris ketvirtadalius savo turto ir spalio 15 d. vyksiančiose varžytinėse ketina parduoti dar 90 NT objektų – po 30 gyvenamosios ir komercinės paskirties, taip pat 25 žemės sklypus.

Tiesa, aukcione parduodamas ne visas turtas – dėl dalies stambesnių objektų, kaip apleistas viešbutis Nidoje, kelių ar daugiau hektarų žemės sklypai, su investuotojais bus tariamasi atskirai.

„Matome, kad Baltijos šalių ekonomika atsigauna greičiau nei tikėtasi, todėl turtą parduodame greičiau, nei planuota. Mūsų bendrovės paskirtis – sumažinti banko ir jo klientų patiriamus nuostolius“, – apibendrina M.Žibūda.

Lietuvoje dar pabus

SEB ir DNB valdomų antrinių bendrovių – „Litectus“ ir „Intractus“ vadovai sako artimiausius kelerius metus neketinantys trauktis iš Lietuvos.

Pavyzdžiui, SEB antrinė bendrovė „Litectus“ šįmet aktyviai supirkinėjo turtą: šį pavasarį už 33 mln. litų ji įsigijo „Mėmelio miestą“ Klaipėdoje, kuriam priklauso Klaipėdos laivų remonto įmonės „Laivitė“ pastatai. Balandžio mėnesį bendrovė už keliasdešimt milijonų litų įsigijo ir Konstitucijos prospekte nebaigtą statyti verslo centrą „Arfa“.

Pasak „Litectus“ vadovo Edvino Malevskio, bendrovės valdomame portfelyje šiuo metu apytiksliai po trečdalį turto sudaro žemė, gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatai.

E.Malevskis aiškina, kad „Ektornet“ pasitraukimas iš Lietuvos nebuvo netikėtas – „Swedbank“ priklausanti bendrovė jau anksčiau pranešė pasitraukianti iš Estijos. O Latvijoje įmonė dar pabus.

Konstitucijos pr. esantį verslo centrą Arfa balandžio mėn. įsigijo Litectus
Konstitucijos pr. esantį verslo centrą „Arfa“ balandžio mėn. įsigijo „Litectus“

„Latvijoje „Ektornet“ portfelis didesnis. Latvija – atvirkštinis Lietuvos variantas, mes ten turime daugiau turto, o „Swedbank“ valdoma „Ektornet“ – mažiau“, – sako E.Malevskis.

DNB priklausančios antrinės įmonės „Intractus“ vadovas Peras Siegrfiedas Skisakeris taip pat atkreipia dėmesį, kad jo valdoma bendrovė turi nemažai nebaigtų komercinių NT objektų. Kaip pavyzdį jis pamini verslo centrą „Trapecija“ ar Trakų gatvėje esančią „Grafų rezidenciją“.

„Matome, kad vartotojų pasitikėjimas grįžta, vis daugiau fiksuojama gyvenamojo būsto sandorių, ypač didesniuose miestuose. Kalbant apie komercinį turtą, viskas labiau priklauso nuo turto ir sektoriaus, tačiau ir ten matome pozityvių ženklų. Tačiau nesitikime kainų šuolių iki prieškrizinio lygio, ateityje matome stabilų augimą“, – sako P. Skisakeris.

NT kainų kilimo nesitiki

„Ober Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis, lygindamas trijų bankų dukterinių bendrovių turto įsigijimus ir pardavimus sunkmečiu, atkreipia dėmesį, kad „Ektornet“ veikė aktyviau nei konkurentai: „Litectus“ ir „Intractus“ tik supirkinėjo turtą, o „Ektornet“ – ir pardavinėjo. Esą iš to buvo galima spręsti, kad bendrovė veiklą Lietuvoje greitu metu baigs.

„Nenuostabu, kad „Ektornet“ pirmieji ir pasiekė finišo tiesiąją. Sprendimas anksčiau parduoti savo turtą gali būti pagrįstas logika, kad „Intractus“ ir „Litectus“ kada nors irgi nuspręs jį parduoti, o parduodami anksčiau „Ektornet“ išvengs konkurencijos“, – svarstė S.Vagonis.

Pasak jo, „Ektornet“ sprendimą parduoti likusį turtą galima vertinti kaip palankų atsigavimo ženklą rinkai. Esą turto pardavimas byloja ir apie tai, kad „Ektornet“ artimiausioje ateityje nesitiki didesnio NT kainų augimo: „Matyt, „Ektornet“ sprendžia, kad reikia turtą parduoti dabar ir neturi didelių lūkesčių dėl NT kainų kilimo. Kelerių pastarųjų metų statistika rodo, kad kainos, išskyrus sostinę, kituose miestuose liko stabilios, o rinkos likvidumas augo.“

S.Vagonis neabejoja, kad „Litectus“ ir „Intractus“ dar kurį laiką pabus Lietuvoje ir neskubės turto parduoti. Mat dalis turto reikalauja papildomų investicijų, taigi, reikia objektus pabaigti vystyti savo lėšomis ir parduoti arba parduoti NT plėtotojams, kad šie projektus pabaigtų patys.

Nekilnojamojo turto bendrovės OberHaus Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius