„Pastebimas aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje, sudaroma daugiau sandorių. Galimi du paaiškinimai. Pirmas paaiškinimas, kaip žinote, – pasikeitimai žemės sklypų reguliavime, antras aspektas, manau, euro įvedimas sąlygoja aktyvumą. Didelio kainų pokyčio nepastebime, labiau jaučiamas rinkos intensyvumas“, – spaudos konferencijoje Vilniuje po susitikimo su Latvijos ir Estijos centrinių bankų vadovais teigė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
Lietuvoje tik trečdalis naujų nekilnojamojo turto įsigijimų yra finansuojami bankų paskolomis, o likusi dalis – nuosavomis lėšomis
Anot jo, Lietuvoje tik trečdalis naujų nekilnojamojo turto įsigijimų yra finansuojami bankų paskolomis, o likusi dalis – nuosavomis lėšomis.
Estijos centrinio banko vadovas Ardo Hanssonas teigė, kad prieš prisijungiant prie euro zonos, šalyje NT rinka nesuaktyvėjo ir kainos nekilo, nes tuo metu Europoje siautė krizė.
„Mes prisijungėme prie euro, kai situacija buvo sudėtinga, gilios depresijos dugne, tad tuo metu poveikio nekilnojamojo turto kainoms nebuvo. Dabar, praėjus 3,5 metų, mes matome didelį kainų augimą, 20 procentų per metus, bet mes matome, kad tai varoma ne bankų kreditais, atlyginimai kyla ir žmonės perka savo lėšomis“, – tikino A.Hanssonas.
Estija eurą įsivedė 2011 metais, Latvija – 2014-ųjų sausio 1-ąją, o Lietuva tai ketina padaryti 2015-ųjų pradžioje.
